Geltonoji plutpintenė

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Grybo vaisiakūnis gležnas, plonas, 2–3 cm ilgio, vėduoklės formos, su į apačia siaurėjančiu plonu kotu. Viršutinė vaisiakūnio dalis lyg šilko siūlais plaušinga, šviesiai kreminė ar gelsva, apatinė dalis lygi ar spinduliškai raukšlėta, šviesiai citrininės spalvos. Panašių į geltonąją plutpintenę tose pat buveinėse augančių grybų nėra.
Geltonoji plutpintenė, manoma, mikorizinis grybas, susijęs su pušimi, arba medieną ardantis saprotrofas. Randamas senuose, ilgo tęstinumo, su gaisro požymiais neturtingo dirvožemio pušynuose po stambiais pušų virtuoliais. Tose pat radavietėse randamas ir plonakotis dyglutėlis (Hydnellum gracilipes).

Populiacijos gausumas

Šių grybų rasta trijose vietose ant pušų virtuolių po penkis–dešimt vaisiakūnių kiekvienoje vietovėje. Radavietėje Varėnos r. kartu ant to paties substrato rasta labai reto plonakočio dyglutėlio vaisiakūnių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės geltonosios plutpintenės išlikimui – kirtimai, išvirtusios medienos pašalinimas iš miško buveinių ir miško paklotės suardymas vykdant miškininkystės darbus. Brandiems pušynams, ypač su buvusio gaisro poveikiu, nesantiems saugomose teritorijose, gresia kirtimai, kas labai sumažina grybo galimybę išplisti. Apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos grybui tinkamose buveinėse.

Paplitimas

Rūšis daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje, reta daugelyje šalių.
Lietuvoje labai reta, žinoma trijose vietose Švenčionių, Varėnos ir Zarasų r. Pirmą kartą rasta 2014 m.

Summary

This species is very rare. It is known to be found in only three localities in the Švenčionys, Varėna and Zarasai districts. Occurring in old-growth pine forests with signs of fire, it grows under coarse woody pine debris covered with mosses and lichens cover. The major threats are the felling of old-growth pine forests, especially in non-protected areas, and the removal of coarse woody debris from forests.

Galerija