Geltonmargė meškutė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio drugys, išskleistų sparnų ilgis – 34–42 mm. Lytinis dimorfizmas nežymus, patelės kiek stambesnės. Priekiniai sparnai rudi su ovaliomis, šviesiai geltonomis dėmelėmis, apatiniai sparnai geltoni su didelėmis, juodomis dėmėmis, susiliejančiomis į juosteles. Pilvelis su geltonais ir rudais dryžiais. Patinai aktyvūs dieną, drugiai skraido gegužės–birželio mėn. Visiškos metamorfozės vabzdys. Vikšrai tamsiai rudi, juodi, su karputėmis ir šereliais, kurie tolydžio ilgėja, einant link užpakalinės kūno pusės. Vikšrai polifagai, minta kiaulpienėmis, kraujažolėmis, gysločiais, sidabražolėmis ir kt. augalais. Žiemoja vikšrai. Lėliukės randamos tarp augalų, prie žemės.
Kseroterminė rūšis, gyvena gerai įšylančiose pamiškėse, dykvietėse, atvirose buveinėse, susiformavusiose ant eroduojamų smėlynų, apaugusių kerpėmis ir retais žoliniais augalais.

Populiacijos gausumas

Populiacijos gausumas nežinomas, aptinkama pavienių individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra rūšiai tinkamų buveinių degradacija ir izoliacija.

Paplitimas

Palearktinė rūšis, arealas driekiasi Europoje nuo Vakarų Prancūzijos, pietinė arealo riba eina per Italiją, Balkanus iki Graikijos, Juodosios jūros, Europoje neaptinkama Britų salose, Norvegijoje. Arealas tęsiasi per Sibirą, Kaukazą, Centrinę Aziją, Tolimuosius Rytus.
Apie rūšies paplitimą Lietuvoje trūksta duomenų, per pastaruosius 50 metų nustatytos tik kelios radavietės, šiuo metu žinoma populiacija Rūdninkų poligone.

Summary

Very local and rare. Recently recorded only in the Rūdninkai area, where it inhabits xerothermic swards and fallow land on sandy soils.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, 2004; Švitra ir kt., 2011; Ivinskis, Rimšaitė, 2018.