Geltonkojis žirgelis

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii)c(ii,iv)

Biologija ir ekologija

Gana stambus laumžirgis, kurio kūno ilgis siekia 50 mm, o atstumas tarp sparnų galų – 60 mm. Panašus į dažnai matomą paprastąjį upelinį žirgelį (Gomphus vulgatissimus), nuo kurio skiriasi žalsvai mėlyna akių spalva ir iš dalies geltonomis kojomis.
Lervos gyvena didelėse upėse su lėta tėkme ir smulkaus smėlio ar molingu dugnu. Laikosi sekliose augalija neapaugusiose vietose, vengia užsistovinčio vandens. Lervos dieną būna įsikasusios į gruntą, o naktį rausdamos nuosėdas maitinasi titnagdumbliais, tubifeksais, uodų trūklių lervomis ir kitais bestuburiais. Vystymasis trunka trejus–ketverius metus. Suaugėlių išsinėrimas vyksta visai šalia vandens ant įvairių objektų. Po išsinėrimo jauni suaugėliai dviem–trims savaitėms pasklinda keleto kilometrų (kartais iki 10 km) atstumu po apylinkes, kur maitinasi medžiodami smulkesnius vabzdžius. Subrendę grįžta prie upės, kur juos galima matyti tupinėjančius saulėtose pakrantėse. Patelė kiaušinėlius mėto skraidydama neaukštai virš vandens. Skraidymo sezonas tęsiasi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo galo.

Populiacijos gausumas

Pagrindinė populiacijos dalis gyvena Nemuno vidurupyje ir Neryje. Tinkamose pakrančių atkarpose galima aptikti iki keliasdešimt išnarų. Nemune žemiau Kauno aptinkama gerokai rečiau. Suaugėliai dažniausiai stebimi pavieniui, tik retais atvejais iki keleto individų. Bendras populiacijos dydis nėra žinomas. Dėl pasitaikančių avarinių vandens užteršimų individų skaičius gali gerokai svyruoti.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinę grėsmę rūšiai kelia didžiųjų upių vandens kokybė, kuri dėl išskaidytos taršos nėra palanki, ypač Nemuno žemupyje. Šioje atkarpoje neigiamą įtaką gali daryti ir laivyba, nes motorinių plaukiojimo priemonių sukeliamos bangos pražudo besiritančius suaugėlius, kol jie dar negali paskristi. Laivybos tikslais gilinant upės dugną, atskirose atkarpose taip pat padaroma žalos, nes yra sunaikinama dugninė fauna.

Paplitimas

Rytinė šiltesnio klimato rūšis, kurios vakarinė arealo riba siekia Rytų Vokietiją, Dunojaus vidurupį, šiaurinę Graikijos dalį. Izoliuotų populiacijų yra Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje. Paskutiniais dešimtmečiais stebimas plitimas į vakarus. Nėra Šiaurės Europoje. Rytuose siekia Rytų Sibirą, Mongoliją; pietuose – Turkiją, Vidurinę Aziją.
Lietuvoje geltonkojo žirgelio paplitimas susijęs su didžiosiomis upėmis – Nemunu ir Nerimi bei jų didesnių intakų žemupiais.

Summary

This species is resident along the largest rivers of the country and in the lower reaches of its tributaries. It is found more abundantly in the River Neris and in the middle reaches of the Nemunas. Threats include reduced water quality due to pollution from agriculture and small settlements, while boating activities can also have negative influence in the lower reaches of the Nemunas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gliwa, Švitra, 2016; Stanionytė, 1992, 1993; Kovács et al., 2008, 2011; Gliwa ir kt., 2019.