SRIS

Geltongalvė kielė
Pildyti stebėjimo anketą

Geltongalvė kielė

(lot. Motacilla citreola)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
  • Klasė: Žvirbliniai (lot. Passeriformes)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R)

IUCN įvertinimas

VU D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Smulkus grakštaus kūno sudėjimo paukštis ilga uodega. Viršutinė kūno dalis pilka, o priekinė (patino ir galva) geltona. Parskrenda balandžio pradžioje, rudeninė migracija vyksta rugpjūčio mėn. Pavieniai paukščiai užtrunka iki rugsėjo mėn. pabaigos. Peri aukštapelkių nendrėtose plynėse ir tarpinėse pelkėse, durpynuose, žuvininkystės tvenkinių užpelkėjančiuose pakraščiuose, šlapiose pievose ir žemapelkėse. Buveinėms būdingos viksvų bendrijos ir silpnas užaugimas nendrėmis. Toleruoja nedidelį krūmuotumą. Dažnai kelios poros peri arti viena kitos. Kiaušinius (penkis–šešis) į ant žemės sukrautą ir žolėse paslėptą lizdą deda gegužės mėn. Peri abu poros nariai trylika–keturiolika dienų. Jaunikliai lizdą palieka po trylikos–keturiolikos dienų. Išaugina vieną vadą. Minta įvairiais bestuburiais, daugiausia vabzdžiais. Tolimasis migrantas.

Populiacijos gausumas

Perint aptikta 1986 m., o 2001 m. populiacija įvertinta 50–100 porų. Šiuo metu peri 100–200 porų. Pastaraisiais metais populiacija nebedidėja. Rūšis liovėsi perėti kai kuriose ankstesnėse peravietėse, o naujų peraviečių neberandama.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra pavasariniai gaisrai ir buveinių sausėjimas. Baigti eksploatuoti durpynai ir apleistų tvenkinių dugnai po kurio laiko užauga nendrynais bei krūmais ir perėjimui nebetinka. Rūšies apsaugai svarbu nekeisti hidrologinio režimo ir stabdyti nendrynų bei krūmų plitimą peravietėse.

Paplitimas

Europos šiaurėje peri arktinio ir borealinio klimato regionuose, pietuose – Turkijoje, Ukrainoje, Šiaurės Kazachijoje. Nominalaus porūšio veisimosi arealas prasideda nuo Vakarų Lenkijos ir tęsiasi iki Centrinio Sibiro. Rūšis sporadiškai aptinkama visoje Lietuvoje. Svarbiausios paplitimo vietos Žuvinto ir Čepkelių apyl., Nemuno delta ir pamarys, Novaraisčio ir Sulinkių durpynai, Birvėtos ir Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniai.

Summary

Since the first breeding record in 1986, the species has spread across the country and the population currently consists of 100–200 pairs. Recently however, the population expansion has stopped and some breeding sites have been lost. The species mostly breeds in groups of several pairs and occupies open sparsely vegetated reed peat-bogs, fens, transitional mires, wet sedge-tussock meadows, abandoned peat-quarries and semi-dry fish ponds. Major threats are spring fires and excessive overgrowth of habitats by reeds and bushes.

Informacijos šaltiniai

Pranaitis, 1990; Kurlavičius, Raudonikis, 2001.