(lot. Dactylorhiza ochroleuca)
Daugiametis, 10–50 cm aukščio augalas su plaštakiškais šakniagumbiais. Stiebas status, neryškiai briaunotas, tolygiai lapuotas. Lapai linijiškai lancetiški arba lancetiški, šviesiai žali arba gelsvai žali. Žiedai susitelkę į 5–10 cm ilgio gausiažiedę viršūninę kekę. Išoriniai apyžiedžio lapeliai gelsvai žali, vidiniai gelsvi. Lūpa kiaušiniška ar trikampė, aiškiai triskiautė, gelsva, ties žiotimis sodresnės geltonos spalvos. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis.
Gelsvosios gegūnės dažniausiai auga šarmingose žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse, retai pasitaiko šaltiniuotose pelkėse, šlapiose pievose. Šviesomėgis augalas, jautrus aukštaūgių augalų konkurencijai.
Šalyje rūšies populiaciją sudaro maždaug 5000–6000 subrendusių individų. Daugumoje vietovių aptinkamos nedidelės augalų grupės, sudarytos iš 20–50 individų. Gana gausių, iš maždaug 300 individų sudarytų subpopuliacijų yra Aukštaičių aukštumos ir Žemaičių aukštumos šiaurinėse dalyse. Maždaug 20 proc. subpopuliacijų labai mažos, sudarytos iš pavienių individų. Ne mažiau kaip keturiose vietovėse rūšis išnykusi.
Didžiausią grėsmę rūšiai kelia tinkamų buveinių plotų mažėjimas dėl jų natūralios ir antropogeninės kaitos. Svarbiausios rūšiai šarmingos žemapelkės dėl menko jų naudojimo ir tarpinės pelkės dėl eutrofikacijos apauga nendrėmis arba krūmais. Nemažai žalos augalams padaro buveines išknisantys ir šakniagumbius suėdantys šernai. Svarbiausia apsaugos priemonė – palaikyti palankią buveinių būklę. Būtina žemapelkėse periodiškai pjauti ir šalinti žolę, retinti ir šalinti krūmus bei jų atžalas, slopinti nendrių ekspansiją.
Rūšis paplitusi Vakarų ir Centrinėje Europoje, pietinėje Skandinavijos dalyje ir vakarinėje Rytų Europos dalyje. Tikslios rytinės rūšies arealo ribos nežinomos.
Lietuvoje reta, netolygiai paplitusi ir nykstanti rūšis. Aptinkama Žemaičių ir Baltijos aukštumose, labai reta Vidurio Lietuvos žemumoje, o kitose šalies dalyse neaptikta.
This is a rare species distributed mainly in the Žemaičiai and Baltic elevations. It usually occurs in alkaline fens, transitional mires, occasionally in spring fens, and more rarely in wet meadows. The total population of this species in Lithuania consists of 5000–6000 mature individuals. Most known subpopulations are quite small, represented by 20–50 mature individuals. Only a few subpopulations consist of about 300 individuals.
Ryla, 2001, 2003; Gudžinskas, Ryla, 1997, 2006; Mildažienė ir kt., 2016.