Gebenė lipikė

IUCN įvertinimas

NT B1+2

Biologija ir ekologija

Daugiametė, sumedėjusi, visžalė liana su orinėmis, kimbamosiomis šaknimis.
Stiebas šakotas, apaugęs 6–8 mm ilgio orinėmis šaknelėmis. Lapai be prielapių, pražanginiai, visžaliai, odiški, paprasti, kiaušiniškos ar pailgai rombiškai kiaušiniškos formos, plaštakiškai skiautėti, su trimis–penkiomis skiautėmis. Būdinga vegetatyvinių ir generatyvinių ūglių lapų heterofilija: generatyvinių ūglių lapai neskiautėti, kiaušiniški arba elipsiški. Žiedai gelsvi, apie 0,5 cm skersmens, dvilyčiai, po keliolika ar keliasdešimt sukrauti pusapvaliuose skėčiuose. Skėčiai susitelkę į kekes. Vainiklapiai – 3–4 mm ilgio, šiek tiek mėsingi. Vaisius – rutuliška, melsvai juoda, 6–9 mm skersmens uoga. Žydi rugsėjo–spalio mėn., uogos prinoksta kovą–balandį ir išlieka visus metus.
Lietuvos miškuose (vidutinio klimato sąlygomis) gebenė lipikė nežydi, dauginasi vegetatyviškai, vegetatyviniai ūgliai driekiasi žeme arba kyla medžių kamienais. Šaltomis žiemomis virš sniego apšąla, todėl dažniausiai medžių kamienais pakyla tik apie 1–1,5 m aukščio, aukščiausiai buvo stebėta pakilusi iki 4 m. Įsikuria drėgnuose, paprastai, derlinguose dirvožemiuose. Unksminis arba pusiau unksminis augalas. Aptinkama plačialapių miškuose, dažniausiai liepinių skroblynų bendrijose. Tokių bendrijų medžių arduose vyrauja paprastieji ąžuolai, mažalapės liepos, paprastieji skroblai, paprastieji klevai, vietomis įsimaišo paprastųjų eglių.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo – nuo pavienių augalų iki įvairaus dydžio grupių. Didžiausia miško teritorija, kurioje išsidėsčiusios radavietės, yra Vištytgiryje (Vilkaviškio r.).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės – augaviečių sunaikinimas kertant mišką, trypimas, iškasimas ir perkėlimas į sodybas. Neigiamos įtakos gali turėti ir nepalankūs klimato veiksniai – šaltomis, besniegėmis žiemomis apšąla arba visai iššąla.

Paplitimas

Rūšies paplitimo arealas plyti nuo Pietų Skandinavijos, Vakarų, Centrinės ir Pietų Europos iki Kaukazo, Pietvakarių Azijos, Šiaurės Afrikos.
Per Lietuvą eina šiaurrytinė arealo riba. Savaime auga Lietuvos pietinės, pietvakarinės ir centrinės dalių miškuose, viena radavietė žinoma rytinėje dalyje – Dėdeliškių apyl. (Vilniaus r.)
Visoje Lietuvos teritorijoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas sodybose, kapinėse. Pasitaiko sulaukėjusių (Neringa, Vilniaus m. ir kitur), todėl, paviršutiniškai žiūrint, gali atrodyti, kad rūšis paplitusi plačiau.

Summary

The north-eastern border of the distribution range of this species passes through Lithuania. The species grows in forests of the central, southern, and south-western parts of the country, with only one known locality in the eastern part. The populations vary in size from solitary individuals to groups of various sizes. Threats include forest cutting, trampling and moving to homesteads. In cold winters without snow cover, the species can also freeze with resultant damage.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Navasaitis ir kt., 2003.