Gauruotoji žilstė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Dvimetis, žolinis augalas. Stiebas status, 20–70 cm aukščio, storas, briaunotas, liaukingas, gausiai apaugęs gauruotais, minkštais plaukeliais. Skroteliniai lapai sultingi, augalui žydint jau būna nudžiūvę. Stiebiniai lapai lancetiški, stambiai dantyti, pamatais šiek tiek apkabina stiebą. Žiedai graižuose, kurie susitelkę į skydines šluoteles stiebo ir šoninių šakų galuose. Liežuviški žiedai ryškiai geltoni. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, kurioms subrendus augalas nunyksta.
Auga atvirose, laikinai užliejamose buveinėse turtingame maisto medžiagų, humusingame, durpingame ar dumblingame dirvožemyje. Gauruotoji žilstė auga salpinėse ir pelkėtose pievose bei šaltiniuotose žemapelkėse, upelių ir ežerų šaltiniuotose pakrantėse ir šlapiose pakrančių pievose bei atvirose, dumblingose upių ir ežerų pakrantėse. Pasitaiko antropogeninėse buveinėse (tvenkinių krantuose, eksploatuojamuose durpynuose, šlapiose pakelėse ir grioviuose bei jų krantuose).

Populiacijos gausumas

Apie dabartinę gauruotosios žilstės populiacijų būklę informacijos trūksta. Archyvinių šaltinių duomenimis, dažniausiai auga pavieniui arba negausiomis grupelėmis, sąžalynus sudaro itin retai.

Grėsmės ir apsauga

Tinkamų buveinių naikinimas ir jų keitimas – pelkių ir šlapių pievų sausinimas, upelių ir ežerų pakrančių transformavimas – kelia grėsmę rūšies išlikimui. Antropogeninės kilmės buveinės, kuriose gali įsikurti gauruotoji žilstė (durpynai, pagrioviai, šlapios pakelės), nėra stabilios, rūšies apsauga jose yra sudėtinga, todėl tokios buveinės gali būti tik laikinas prieglobstis šios rūšies augalams.

Paplitimas

Circumpoliarinė, plataus borealinio ir temperatinio paplitimo rūšis, kurios arealas apima Europą, išskyrus pietinę jos dalį, Sibirą, Tolimuosius Rytus, Šiaurės Amerikos šiaurinius regionus. Lietuvoje rūšies radaviečių daugiausia pietinėje ir pietrytinėje dalyse, kitur – tik pavienės radavietės. Dauguma jų yra istorinės, datuotos praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje.

Summary

This species is mostly distributed in the southern and south-eastern parts of the country, whereas elsewhere only individual localities are found. Most known localities relate to historical records, dating back to the second half of the last century. The species grows in floodplains and swampy meadows, spring fens, wet meadows of rivers and lakes and on open silty riversides and the littoral zone of lakes. This species also occurs in anthropogenic habitats such as the banks of ponds. There is a lack of information on the current state of the populations in Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.