Gauruotoji viksva

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,v)+2ab(iii,v); C1

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas storais šakniastiebiais. Išaugina iki 20 cm ilgio požemines palaipas. Stiebas status, iki 60 cm aukščio, bukai tribriaunis. Lapuota tik apatinė jo dalis. Apatinių lapų makštys raudonai rudos ar purpurinės, blizgančios, plaušingais kraštais. Lapai pilkai žali, plokšti, šiek tiek žemyn užsirietusiais šiurkščiais kraštais, statūs, apaugę smulkiais plaukeliais. Apatinis žiedynlapis status, ilgesnis už varputę, bet trumpesnis už visą žiedyną. Žiedynas trumpas (2–5 cm ilgio), sudarytas iš viršūninės kuokelinės ir vienos ar dviejų šoninių piestelinių varpučių. Piestelinės varputės bekotės, tankiažiedės. Vaisiaus dangalai (maišeliai) begysliai, atvirkščiai kiaušiniški ar apvalūs, neryškiai tribriauniai, viršūnėje staiga nusmailėjantys į labai trumpą snapelį, šviesiai žali, vėliau paruduojantys, tankiai apaugę trumpais balsvais plaukeliais. Žydi gegužės–birželio mėn. Dauginasi sėklomis, bet plinta ir palaipomis. Auga karbonatingo molio ar priemolio dirvožemiuose. Aptinkama sausose ar vidutinio drėgnumo, bet vasarą išsausėjančiose pievose. Termofilinė rūšis, vešinti atvirose vietose, kai pavėsingose tik vegetuoja.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi ir mažėjanti, iš viso užimanti mažiau nei 300 m2 plotą.

Grėsmės ir apsauga

Populiacija mažėja dėl pievų apleidimo. Pievoms apaugant sumedėjusiais ir aukštaūgiais žoliniais augalais bei tankėjant žolynui, gauruotųjų viksvų skaičius mažėja dėl suintensyvėjusios konkurencijos. Be to, suvešint krūmams ir platėjant augavietėse esančių medžių lajoms, augavietės užpavėsinamos. Pavėsyje gauruotosios viksvos ūglių tankumas sumažėja, jie skursta, generatyviniai ūgliai visai neišsivysto. Ypač didelę grėsmę gauruotajai viksvai kelia apleistose pievose sparčiai plintantis smiltyninis lendrūnas. Siekiant išsaugoti gauruotąją viksvą Lietuvoje, jų augavietėse būtina ganyti arba šienauti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir Vakarų bei Centrinėje Azijoje. Lietuvoje gauruotoji viksva aptinkama tik Kauno ir Ukmergės r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, with an extremely small population and a total area occupied by individuals of this species not exceeding 300 m2. It occurs on dry to mesic grasslands on carbonate rich loam or clay soils. The main threats are abandonment of the grasslands and competition by Calamagrostis epigejos. Only sparse and stunted vegetative shoots occur in shaded parts of the habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Matulevičiūtė, 2001.