Gauruotoji skolija

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio, kresna, šeriuota vapsva su dviem plačiais geltonais raiščiais ant pilvelio tergitų; kojos santykinai trumpos ir storos, pritaikytos rausti. Patelė žemėje suranda Cetonia ar Protaetia genties auksavabalio lervą, geluonimi ją paralyžiuoja, suformuoja aplink ją kiaušinio pavidalo kamerą, ant pilvelio padeda kiaušinį ir palieka – pradeda medžioti kitas lervas. Iš kiaušinio išsiritusi vapsvos lerva vystosi kaip ektoparazitoidas. Suėdusi šeimininką, ji susuka kokoną, kuriame žiemoja; pavasarį virsta lėliuke, iš kurios netrukus išsirita suaugėlis. Lietuvoje skolijos daugiausia skraido liepos–rugpjūčio mėn., bet pavienių individų galima aptikti nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo.
Šiaurinėje arealo dalyje, įskaitant Lietuvą, tai stenotopinė rūšis, susijusi su kseroterminėmis buveinėmis. Gyvena nesusivėrusiose smiltpievėse, stepinėse ir karbonatinių smėlynų pievose, kurios natūraliai susiformuoja pušynų gaisravietėse, ekstensyviai ganomuosiuose ir erozijos ardomuose šlaituose.

Populiacijos gausumas

Rūšis negausi, įprastai aptinkama pavieniui; tinkamiausiose buveinėse 500 m transektoje stebėta iki 25 individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: intensyvėjanti žemdirbystė, stepinių pievų apleidimas (neganymas ir nešienavimas) bei jo sąlygojami sukcesiniai pokyčiai – apaugimas krūmais ir medžiais, tinkamų buveinių apsodinimas medžiais bei pušynų gaisrų, kaip pagrindinio nesusivėrusias smiltpieves formuojančio gamtinio veiksnio, slopinimas ir stygius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinės ir Pietų Europos šiaurėje iki Pietų Estijos, Kaukaze, Eurazijos stepių ir miškastepių biomuose rytuose iki Užbaikalės, pietuose arealas siekia Turkmėniją, Iraną, Šiaurės Afriką.
Lietuvoje daugiausia subpopuliacijų žinoma pietinėje šalies dalyje: Varėnos r., taip pat Druskininkų sav. ir Lazdijų r.; pavieniui stebėta Jurbarko, Molėtų ir Vilniaus r.

Summary

This species is mostly found in southern Lithuania, though there are a few records in eastern (Moletai district) and south-western (Jurbarkas district) parts of the country. This wasp species inhabits sandy xerotermic habitats with sparse vegetation, particularly open Corynephorus grasslands on inland dunes. The main threat is a loss of suitable early-successional habitats due to their afforestation and erosion prevention measures, as well as a lack of disturbances, particularly the lack and suppression of pine forest wildfires.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Budrys, Budrienė, 2017.