Gauruotasis gvazdikas

IUCN įvertinimas

CR B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vienmetis arba dvimetis, 30–50 cm aukščio augalas, dažniausiai daugiastiebis. Stiebai statūs, viršutinėje dalyje plaukuoti. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, plaukuoti. Žiedų būna iki dešimt viename žiedyne. Potaurio žvyneliai lancetiškai yliški, tokio pat ilgio arba ilgesni kaip taurelė. Žiedų vainiklapiai maži, purpuriškai raudoni, dažnai baltai taškuoti, tamsiai purpuriškai taškuotomis ir nežymiai plaukuotomis žiotimis. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis. Yra laikoma šviesomėge rūšimi, tačiau pakenčia išsklaidytos saulės šviesos augavietes, kurių dirvožemis sausas, nederlingas, nuo silpnai rūgščios iki neutralios reakcijos. Pagrindinio arealo vietovėse gali pasitaikyti suardytose vietose, žemažolėse ganyklose, pakelėse ar palaukėse. Lietuvoje auga pamiškėse arba pievose, dažniausiai nesaulėtuose, bet šiltuose šlaituose stepinių pievų bendrijose.

Populiacijos gausumas

Auga pavieniui ar negausiomis grupėmis. Gausiausia populiacija įsikūrusi Arlaviškių kadagyno atviruose žolynuose, kur galima rasti iki penkių vienetų 1 m2. Radavietėje Šakių r. gauruotasis gvazdikas pakartotinai nerandamas jau keli dešimtmečiai.

Grėsmės ir apsauga

Populiacijos būklei grėsmė kyla dėl buveinių sukcesinės kaitos, užaugimo ar užsodinimo medžiais. Gauruotasis gvazdikas sunkiai konkuruoja su aukštomis ar tankią velėną formuojančiomis žolėmis, tačiau yra pakantus nesmarkiam mindymui, ganymui, kitokiems žolinės dangos praardymams. Kitos augavietės Kauno marių šlaituose gali būti sunaikintos padidėjus marių krantų ardymui.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Vakarų, Centrinę ir Rytų Europą (siekia Pietų Švediją, Mažąją Aziją ir Šiaurės Iraną). Užneštinė Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikos pietinėje dalyje, Tolimųjų Rytų kraštuose, Japonijoje. Lietuvoje auga už šiaurinės ištisinio arealo ribos, rasta tik Kauno apyl. ir Šakių r. (Ilguva).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.