SRIS

Josef Hlasek Nuotraukos autorius: Josef Hlasek
Pildyti stebėjimo anketą

Galvinis vikšris

(lot. Juncus capitatus)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 4(I), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,v)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Vienmetis, 5–15 cm aukščio augalas. Stiebai laibi, pamate šakoti. Visi lapai pamatiniai, šeriški, du–tris kartus trumpesni už stiebą. Žiedai po keturis–aštuonis susitelkę į vieną–tris žvaigždiškas galvutes stiebo viršūnėje. Yliškas žiedynlapis dažniausiai šiek tiek ilgesnis už žiedyną. Apyžiedžio lapeliai gelsvai žalsvi arba rudi: išoriniai – plačiais plėviniais kraštais, vidiniai – ištisai plėviniai.
Žydi birželio mėn., bet dažniausiai vasaros antrojoje pusėje. Dėžutė kiaušiniškai tribriaunė, trumpesnė už vidinius apyžiedžio lapelius arba lygi su jais.
Galvinis vikšris auga drėgnose (laikinai užliejamose) nedidelėse dirbamų laukų ir ganyklų, smėlynų įlomėse, ant lauko keliukų, susijęs su rūgštokais, nederlingais drėgnais smėlio dirvožemiais (Isoëto-Nanojuncetea klasės bendrijos). Šviesomėgis.

Populiacijos gausumas

Populiacijų gausumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – drėgnomis vasaromis, ypač antrojoje vegetacijos sezono pusėje, augavietėse augalų gali būti gausu. Sausringais metais galvinis vikšris gali apskritai nesudygti ir likti nepastebėtas.

Grėsmės ir apsauga

Nyksta dėl tinkamų augaviečių trūkumo ir buveinių sąlygų keitimosi: grūdinių kultūrų pasėliai įveisiami tik nusausintuose ir išlygintuose laukuose, mažėja lauko keliukų tinklas, pasėlių priežiūrai taikomos intensyvios technologijos. Pastarąjį dešimtmetį stebėta buvusi gausi populiacija pajūrio smėlynų keliukuose ir slėsnumose ties Šaipiais (Kretingos r.) beveik sunyko – silpnai konkurencingus terofitus baigia išstumti susiverianti daugiamečių psamofitų velėna. Mažėjant tinkamų augaviečių, būtina atkurti populiacijas anksčiau žinomose radavietėse ir taikyti palaikomąsias gamtotvarkos priemones.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje ankstesnės radavietės telkiasi pietiniuose rajonuose, taip pat yra buvusi aptikta Jonavos, Klaipėdos, Skuodo, Trakų r.

Summary

There is data only on two recent localities for this species in the last decade. The population status in previous localities is not known – the species may be extinct due to a scarcity of suitable habitats and changing habitat conditions. The abundance of the populations are also very much dependent upon meteorological conditions and it may not occur at all during the dry season.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.