Ežerinis sykas

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Sykai sudaro daug ekologinių grupių ir būna įvairių formų. Skiriami migruojantys sykai, kurie iš jūros neršti atplaukia į upes, įsiliejančias į Šiaurės ir Baltijos jūras, ir ežeriniai sykai. Pastarieji sykai yra dviejų formų: su tankiu ir su retu žiauniniu koštuvėliu.
Platelių sykas savo išvaizda primena didžiulę seliavą, tik jo burna nukrypusi žemyn. Žiaunų koštuve ant kiekvieno žiauninio lanko tėra 19–27 spaigliukai, kuriais skiriasi nuo kitų ežerinių sykų formų. Auga lėtai: pirmąją vasarą teužauga iki 30 g masės, septynerių metų – iki 37 cm ilgio ir 450 g masės. Būdami penkiolikos metų amžiaus gali siekti iki 52 cm ilgio ir sverti apie 2,5 kg. Platelių ežere sykai vasarą gyvena didesniame nei 10–12 m gylyje, o vėlai rudenį prieš nerštą, kuris vyksta lapkričio pabaigoje ar gruodį, telkiasi priekrantėse. Žiemą pasklinda po visą ežerą. Ikrų inkubacija vyksta 4 mėnesius (iki balandžio mėn.). Minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, rečiau moliuskais ar mailiumi.

Populiacijos gausumas

Platelių ežere vasarą ežero gelmėse sykų tankis siekia 50–60 vnt./ha, visame ežere gyvena maždaug 5–8 tūkst. suaugusių sykų. Nuo 1998 m. sykų Platelių ežere gerokai pagausėjo, tačiau jie susmulkėjo. Vidutinis jų ilgis – 31 cm, masė – 280 g. Iš Platelių ežero sykai buvo įleisti į Akmenos, Asvejos, Spindžiaus, Verniejaus ir kitus ežerus.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė – žvejyba verslinėmis žvejybos priemonėmis ir nelegali žvejyba nerštavietėse. Syko populiacijai grėsmę gali kelti nerštaviečių būklės pokyčiai: gausėjanti povandeninė augalija, uždumblėjimas. Dalį jaunų sykų sunaikina kormoranai, jų lervutėmis ir mailiumi minta pūgžliai, ešeriai, kuojos ir kitos žuvys. Populiaciją neigiamai paveikti gali ežero vandens kokybės pokyčiai: sumažėjęs skaidrumas, didėjantys azoto ir fosforo junginių kiekiai. Neigiamai veikia plaukiojimas motorinėmis transporto priemonėmis nerštavietėse lapkričio–gruodžio mėn.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Baltijos jūros baseine nuo šiaurinės Vokietijos dalies iki Suomijos įlankos, Šiaurės jūros pietrytinėje dalyje. Gyvena daugelyje Lenkijos, Švedijos ežerų, Ladogos ežere. Lietuvoje sykai gausesni tik Platelių, Galadusio ir Vištyčio ežeruose, gyvena Asalnų, Asvejos, Didžiulio, Dusios, Galvės, Gavio, Giluičio, Lūšių, Skaisčio, Šakarvų, Vievio ir kituose ežeruose. Iš Baltijos jūros neršti įplaukia į Kuršių marias; sugaunami retai.

Summary

Segregated from other ecological groups and forms of this species occurring elsewhere in Europe, the population of this species in Lake Plateliai (western Lithuania) is estimated at around 5000–8000 adults during the summer, with the average density reaching 50–60 individuals/ha in the deeper parts of the lake. The abundance of this species in Lake Plateliai has increased considerably since 1998, but individuals have evidently become smaller, the average length now being 31 cm and the weight 280 g. These fish have also been released into a number of other lakes, including Akmena, Asveja, Spindžius and Verniejus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Bukelskis, Kesminas, Repečka, 1998; Virbickas, 2000.