Ežerinė slepišerė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,iv)+2ab(iii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 5–20 cm aukščio povandeninis augalas. Stiebas trumpas, gumbelio pavidalo. Žali, pusiau apvalūs, yliški lapai išsidėstę jo viršuje. Dauginasi sporomis, kurios išauga vaisingų lapų (sporofilų) pamatinėje dalyje. Stambiose sporose vystosi labai redukuoti moteriškieji polaiškiai, smulkiose – vyriškieji. Po apvaisinimo susiformavę daigai lieka prisitvirtinę prie moteriškojo polaiškio ir plauko, kol įsitvirtina dugne. Auga skaidriuose, mažai mineralinių ir maisto medžiagų turinčiuose minkšto vandens ežeruose su smėlėtu dugnu. Jų vandens reakcija silpnai rūgšti arba neutrali. Sudaro įvairaus dydžio sąžalynus 0,5–3 m gylyje. Neretai auga kartu su dantytuoju kiminu. Ežerinės slepišerės formuojamos bendrijos priklauso Littoreletea uniflorae klasei. Lietuvoje ji niekada neauga kartu su panašios ekologijos ežerine lobelija (Lobelia dortmanna).

Populiacijos gausumas

Gausiausia dabar žinoma populiacija yra Ešerinio ežere ties Pašerinės k. (Švenčionių r.). Kiek mažesnė kito Ešerinio ežero (Švenčionių r.) populiacija. Nuo 1961 m. ežerinė slepišerė išnyko Laudingių ežere (Molėtų r.), nyksta Praviršulio (Radviliškio r.) ir Saloto (Telšių r.) ežeruose.

Grėsmės ir apsauga

Svarbi rūšies nykimo priežastis yra sparti jos buveinių – minkšto vandens ežerų – būklės kaita: rūgštėjimas, skaidrumo mažėjimas dėl taršos, maisto medžiagų gausėjimo ir humuso medžiagų prietakos iš aplinkinių pelkių. Neretai grėsmę kelia intensyvus šio tipo ežerų naudojimas poilsiavimui, nebūdingų žuvų įveisimas ir auginimas. Eutrofiniuose ežeruose slepišerių gyvybingumą mažina gausiai apaugantys dumbliai. Kadangi minkšto vandens ežerai neturi medžiagų, surišančių iš aplinkos patenkančias medžiagas, santykinai nepakitę gali išlikti ilgesnį laiką tik žmogaus veiklos nepaliestose ir apsaugotose vietose, tačiau ir jose populiacijų būklę reikia nuolatos stebėti.

Paplitimas

Ežerinė slepišerė paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Daugiausia radaviečių subatlantinio klimato srityse. Lietuvoje reta, tik 1961 m. aptikta rūšis, už ištisinio arealo ribos. Rasta Molėtų, Švenčionių, Radviliškio, Telšių r.

Summary

This plant is very rare in Lithuania. The most viable populations are in two lakes called Ešerinis (Švenčionys district) in the eastern part of the country. The species has become extinct in Lake Laudingis (Molėtai district) and is vanishing in Lakes Salotas (Telšiai district) and Praviršulis (Radviliškis district).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Lekavičius, 1962; Strazdaitė, Jankevičienė, Lazdauskaitė, 1976; Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.