(lot. Rhynchocypris percnurus)
Ežerinė rainė yra trumpaamžė, gyvenanti iki šešerių metų, smulki žuvis – užauga iki 18 cm, tačiau įprastai kūno ilgis nesiekia 10 cm. Lietuvoje tirtų ežerinių rainių ilgiai buvo nuo 6 iki 8 cm, masė – 2–5 g. Burna nedidelė, galinė. Kūnas išmargintas smulkiomis juodomis ar rudomis dėmėmis. Pelekai rusvi.
Ežerinė rainė – fitofilinė rūšis, gyvenanti mažuose ir sekliuose vandens telkiniuose, kanaluose, kuriuose gausu vandens augalijos. Atspari deguonies trūkumui, žiemą, jeigu vanduo užšąla, gali įsirausti į dumblą ir įmigti. Minta planktoniniais vėžiagyviais, smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis. Subręsta dvejų ar trejų metų amžiaus, neršia gegužės–birželio mėn., kai vandens temperatūra apie +10 ºC. Neršia porcijomis (tris–keturis kartus), vislumas – 19–26 tūkst. ikrelių. Ikrai lipnūs, vystosi vandens augalijoje dešimt–penkiolika parų. Ežerinės rainės gali gyventi vienos arba kartu su paprastaisiais ir sidabriniais karosais, lynais.
Gausumas ir paplitimas nėra tiksliai įvertinti. Manoma, kad viename vandens telkinyje gali gyventi iki kelių šimtų subrendusių individų. Dėl nepalankių aplinkos sąlygų (vandens užšalimo ar dalinio išdžiūvimo) ežerinės rainės populiacijos gali natūraliai sumažėti iki kelių individų, o vėliau vėl atsistatyti, t. y. populiacijoms būdingi gausumo svyravimai.
Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių visiškas arba dalinis sunaikinimas – dažniausiai vandens telkinių gilinimas, valymas, užpylimas, nusausinimas ar kitoks poveikis, kai sunaikinamas pats telkinys arba jame esanti augalija. Esant per mažam kritulių kiekiui, seklūs vandens telkiniai sausros metu gali ir savaime išdžiūti. Plėšrios žuvys, vienokiu ar kitokiu būdu patekusios į vandens telkinį, taip pat sunaikina ežerinės rainės populiacijas.
Rūšies apsaugai būtina žinomų populiacijų buveinėse neleisti antropogeninės veiklos, susijusios su vandens telkinio tvarkymu.
Rūšis paplitusi Eurazijoje nuo Centrinės Europos (Oderio upės) vakaruose iki Ramiojo vandenyno pakrantės rytuose. Arealas fragmentiškas su lokaliomis geografiškai izoliuotomis populiacijomis. Lietuvoje šiuo metu žinomos penkios radavietės. Tikėtina, kad Pietų Lietuvoje gyvybingų populiacijų yra daugiau.
With all sites restricted to Alytus county in the South of Lithuania, only three populations of this species are known in Lithuania, one of which is thought to be extinct. Inhabiting shallow water bodies overgrown with aquatic vegetation, these habitats are highly vulnerable to total destruction during droughts or due to human activity.
Kaupinis, 2006.