Europinis žalvarnis

IUCN įvertinimas

CR A2ac; C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Spalvingas kuosos dydžio paukštis ryškiai ruda nugara, žydrai žalia galva ir apačia. Priekinė sparnų dalis ir antuodegis tamsios, sodrios mėlynos spalvos. Galva stambi, snapas juodas. Lietuvoje dažniausiai įsikuria miško pakraščiuose, kur brandūs medynai ribojasi su neintensyviai naudojamomis pievomis. Tačiau peri ir miškuose prie laukymių, kirtaviečių, parkuose ar senais medžiais apsodintose sodybose. Pirmenybę teikia pušynams. Peravietę užsiima gegužės mėn. ir čia kuriasi daugelį metų. Peri uoksuose, noriai užima inkilus. Birželio mėn. tiesiai ant trūnėsių deda tris–keturis kiaušinius, kuriuos peri 18–19 dienų. Jaunikliai gūžtose išbūna 26–28 dienas. Tėvai juos dar globoja dvi savaites. Grobio tyko tupėdamas aukštesnėje vietoje, auką nutveria ore arba nuo žemės. Minta įvairaus dydžio vabalais, žiogais, rečiau dvisparniais ar drugiais. Sugauna ir smulkių stuburinių: varlių, driežų. Tolimasis migrantas. Išskrenda rugpjūčio mėn.

Populiacijos gausumas

Dar prieš tris–keturis dešimtmečius perinti populiacija buvo vertinama ne mažiau kaip 1000 porų. Tai bene sparčiausiai nykstanti paukščių rūšis. 2013 m. perinti populiacija vertinta dešimt–penkiolika porų, o per paskutiniuosius penkerius metus randama ne daugiau kaip dešimt porų.

Grėsmės ir apsauga

Aiškios nykimo grėsmės nežinomos. Matyt, rūšiai yra nepalankios sąlygos žiemovietėse ar migracijos keliuose, nes gausumas mažėja ir kituose kraštuose, nepaisant taikomų apsaugos priemonių. Ilgalaikio populiacijos mažėjimo tendencija siejama su pokyčiais kaimo kraštovaizdyje – sausos pievos ir ganyklos suariamos, nutrūkus ekstensyviam ūkininkavimui, atviros erdvės užauga sumedėjusia augalija. Neigiamą poveikį daro ir senų medžių mažėjimas miško pakraščiuose ir, galbūt, plėšrūnai, ypač kiaunės. Populiaciją galima palaikyti iškabinus specialius, rūšiai skirtus inkilus.

Paplitimas

Europoje rūšis paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo: šiaurėje arealas siekia rytinę Baltijos pakrantę, Volgos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Viduržemio jūros pakrančių. Lietuvoje dar prieš 50 metų perėjo beveik visoje teritorijoje, XXI a. pradžioje buvo aptinkama Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Jonavos, Kauno, Molėtų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus, Zarasų ir Lazdijų r. Šiuo metu peravietės žinomos tik Druskininkų sav. ir Utenos r.

Summary

With a population of around 1000 pairs, this species was a rather common bird in Lithuania in the 1980s. However, the population has since undergone a dramatic decrease in number and distribution, with the population falling to 100-150 breeding pairs by the end of the 20th century and just 10 pairs by 2017. The causes of such a dramatic decline are not fully understood, although changes in land use may be a factor.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, 2017; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.