SRIS

Deividas Makavičius Nuotraukos autorius: Deividas Makavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Europinis plačiaausis

(lot. Barbastella barbastellus)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Žinduoliai (lot. Mammalia)
  • Klasė: Šikšnosparniai (lot. Chiroptera)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Bonos konvencija - II, Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 4(I), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Nedidelis šikšnosparnis, kurio ausys suaugusios pagrindais galvos viršuje. Ausies oželis didelis, trikampio formos. Nosis trumpa, akys mažos. Kailis tamsus, nugara juodai ruda, pilvas tamsiai pilkas. Jauniklių spalva tamsesnė už suaugėlių. Kūno ilgis – 40–55 mm, dilbio – 35–43 mm, ausies – 12–18 mm. Sveria iki 13 g. Poruojasi rudenį ir žiemą, neretai žiemovietėse. Vieną jauniklį veda birželio viduryje. Patelės tuo metu gyvena dauginimosi kolonijose, patinai atsiskiria. Gamtoje išgyvena iki 23 metų amžiaus.
Maitintis išskrenda vos pradėjus temti. Skraido greitai ir vikriai, ties medžių viršūnėmis arba žemai virš vandens. Maitinasi tik smulkiais ir gležnais vabzdžiais, nes jų burnos mažos, dantys silpni. Buveinės – seni lapuočių medynai. Dienoja po atšokusia medžių žieve, plyšiuose. Dažnai keičia dienojimo vietas. Žiemoja požemiuose, rūsiuose.

Populiacijos gausumas

Duomenų apie populiacijos dydį ir jo pokyčius trūksta. Lietuvoje vasarą europiniai plačiaausiai stebimi retai: iki 2007 m. buvo žinoma 14 radaviečių, po 2007 m. – 33 radavietės. Dažniausiai tai pavieniai ultragarso detektoriumi registruoti individai. Dauginimosi kolonijos nežinomos. Žiemovietėse gausėja: 1995–1997 m. Kauno fortuose žiemojo 150–300 individų. Monitoringo metu Kauno ir Vilniaus žiemovietėse 2007–2008 m. rasti 166, 2009–2010 m. – 308, 2013–2014 m. – 342 individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės Lietuvoje – brandžių ir perbrendusių medynų mažėjimas dėl intensyvaus miško naudojimo, žiemoviečių kokybės blogėjimas ir trikdymas jose, senų pastatų renovacija. Žiemovietės, kuriose europiniai plačiaausiai pradeda poruotis, turi būti netrikdomos nuo rugpjūčio.

Paplitimas

Rūšis paplitusi nuo Anglijos ir Kanarų salų iki Kaukazo ir Anatolijos bei nuo Latvijos iki Maroko. Europinis plačiaausis dažniausias centrinėje ir pietinėje Europos dalyse. Kalnuotose vietovėse aptinkamas iki 2 km aukštyje virš jūros lygio.
Lietuvoje europinis plačiaausis visada buvo retas. Pastaraisiais metais dažniausiai aptinkamas Vidurio Lietuvoje, po kelias radavietes užregistruota vakarinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

A scarce species in Lithuania, the main locations are restricted to central parts of the country, though a few findings have been registered in western and eastern localities recently. Summer population numbers and dynamics are unknown, while the population in hibernation places is increasing. The main threats are a deterioration of hibernaculas and disturbance, as well as a reduction in the number of summer roosting places.

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.