Europinė medvarlė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Europinė medvarlė yra nedidelis varliagyvis, kūno ilgis pasiekia iki 5 cm ilgio, patelės stambesnės už patinėlius. Medvarlės nugaros, šonų, kojų viršutinės pusės spalva žalia, pilvas balkšvas, tačiau kūno spalva gali kisti nuo šviesiai iki tamsiai žalios, pilkšvai žalsvos, pilkšvos. Šonuose nuo galvos, per akį iki užpakalinių kojų eina tamsi rusva juosta baltu pakraščiu. Kojų pirštų galai išplatėję, ten yra susiformavę lipnūs diskai, dėl kurių šie varliagyviai gali laipioti vertikaliu paviršiumi.
Gyvena lapuotynų pakraščiuose, pusiau atvirose pievelėse šalia nedidelių vandens telkinių. Ne veisimosi laiku suaugusios medvarlės dažniausiai laipioja po aukštesnę augmeniją netoli vandens telkinių. Veisiasi sekliuose, iki 1 m gylio, gerai saulės įšildomuose, mažai eutrofikuotuose vandens telkiniuose. Po žiemojimo į nerštavietes varliagyviai atkeliauja balandžio pabaigoje–gegužės mėn. Patinai garsiu balsu kviečia pateles į nerštavietes. Patelės išneršia apie 800–1000 ikrelių, dėtimis po 40–100 ikrelių, kurias priklijuoja prie dugno augalijos. Buožgalvių kūnas žalsvai auksinio atspalvio, pilvas auksinis. Į krantą išlipa antrojoje liepos pusėje–rugpjūčio mėn. Varliagyviai lytiškai subręsta po vienų–ketverių metų, dažniausiai per dvejus metus. Varliagyviai žiemoja sausumoje, įvairiuose urveliuose, plyšiuose, įsirausia po nukritusiais lapais ir pan. Medvarlės minta vabzdžiais ir kitais bestuburiais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje europinės medvarlės populiacija negausi, susiskaidžiusi mažomis subpopuliacijomis, ne daugiau kaip po 50 subrendusių individų kiekviena.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės europinių medvarlių nykimo priežastys yra tinkamų buveinių trūkumas, populiacijų suskaidymas ir izoliacija. Medvarlių nerštavietės – nedideli, negilūs vandens telkiniai, kurių būklė greitai kinta. Medvarlės jautrios aplinkos taršai, vandens taršai, o nerštavietėse įsikūrusios plėšriosios žuvys gali išnaikinti visą prieauglį.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europoje nuo Portugalijos, Šiaurės Ispanijos iki Vakarų Rusijos, arealas į šiaurę driekiasi iki Skandinavijos (aptinkama tik Švedijoje ir Danijoje), taip pat gyvena Kaukaze, Azijoje (Turkijoje). Šiaurinė arealo riba eina per Pietų Lietuvą. Lietuvoje medvarlių aptinkama Pietų Lietuvoje, daugelis radaviečių yra pasienio su Baltarusija regione – Druskininkų sav., Lazdijų ir Varėnos r. Pastaraisiais metais medvarlės stebėtos Šiaurės Lietuvoje (Mažeikių, Skuodo r.), į kur, manoma, pateko iš Latvijoje reintrodukuotų populiacijų.

Summary

A very rare and locally distributed species, found at both the southern border of the country and at the northern border, these latter having spread from Latvia. The species inhabits wet shrubby meadows and is quite sensitive to changes in habitat, such as the loss and fragmentation of complexes of forests, bush groves and meadows, as well as the drainage and pollution of wetlands, the overgrowing of water bodies and the impact of predatory fish species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Drobelis, 2004b; Sidaravičius, Sidaravičienė, 2004.