Erelis žuvininkas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio erelis, viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos pilkai rudos spalvos, o kūno apačia balta. Monogamas. Perėti pradeda trečiaisiais gyvenimo metais, ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė yra 32 metai. Lietuvoje pasirodo kovo pabaigoje. Įsikuria dažniausiai spygliuočių masyvuose esančiose pelkėse ar ežerų pakrantėse. Lizdams vietas renkasi senuose paežerių medynuose, pelkių salose, pelkinių ežerų pakrantėse, pavieniuose senuose kirtavietėse augančiuose medžiuose. Lizdai paprastai būna sukrauti aukščiausio medyno medyje, pačioje lajos viršūnėje. Veda vieną vadą per metus. Dėtyje – vienas–keturi rausvos ir rusvos spalvos dėmėmis išmarginti kiaušiniai. Peri apie 38 dienas. Lizde jaunikliai auga 52–64 dienas. Lizdus daugiausia jauniklių palieka liepos trečiąją dekadą. Sėkmingai perėjusi pora išaugina 1–4, vidutiniškai 2,6 jauniklio. Minta vien žuvimis, kurias gaudo vandens paviršiuje. Grobio ieško dažniausiai įvairaus dydžio telkiniuose, grobio gali skristi iki keliolikos kilometrų. Į tas pačias lizdavietes grįžta metai iš metų, naudoja ir tą patį lizdą. Migracija prasideda rugpjūčio mėn.

Populiacijos gausumas

Žuvininko populiacija vertinama 30–50 porų, maitintis tinkamose vietose taip pat stebimi pavieniai nesiveisiantys individai. Populiacijos gausumas pastaruoju metu stabilus, nors perinčių porų gausumas svarbiausiose rūšies radavietėse svyruoja.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmės yra susijusios su rekreacijos keliamu trikdymu lizdavietėse, esančiose paežerėse, lizdams krauti tinkamų medžių stoka, žūtimis atsitrenkus į elektros perdavimo linijas, tarprūšine konkurencija su jūriniu ereliu. Dėl specifinių poreikių lizdavietėms trūksta perėjimui tinkamų medžių. Žuvininkai noriai užima dirbtinius lizdus, įrengtus atsižvelgiant į rūšies buveinių poreikius.

Paplitimas

Kosmopolitė rūšis, veisimosi ar migracijos metu aptinkama praktiškai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Eurazijoje paplitusi nuo Škotijos, Pietų Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Šiaurės Rytų Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Baltarusijos per subarktinės ir vidutinių platumų klimato juostų Rusiją iki Kamčiatkos, Kurilų salų, Sachalino ir Japonijos. Lietuvoje perinti dažniausiai aptinkama rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje dalyse. Didžiausia perinčių porų koncentracija yra Ignalinos, Zarasų ir Švenčionių r.

Summary

This species breeds in eastern, south-eastern and southern parts of Lithuania with a population of 30–50 breeding pairs. The population is stable, but the number of pairs fluctuates annually in the core population area in eastern Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šablevičius, 2001; Drobelis, 2004a.