Eraičininė nendrūnė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 1–2 m aukščio, vandens telkinių pakrančių augalas. Žydi liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Auga užpelkėjančių ežerų, rečiau upių pakraščiuose, iki 1,5 m gylio, taip pat periodiškai užliejamose paežerių pievose, upių senvagių pakraščiuose. Sudaro Scolochloetum festucaceae bendrijas arba auga kitų pakrantės helofitų bendrijose. Gilesnėse augavietėse auga su tikraisiais vandens augalais. Tik nuolatos vandens užlietose vietose auganti eraičininė nendrūnė žydi ir subrandina sėklas. Laikinai užliejamose vietose dažniausiai auga tik vegetuojantys augalai, kurie sudaro labai vešlius sąžalynus arba negausiai auga viksvynuose. Neretai tame pačiame vandens telkinyje aptinkama abiejų ekologinių formų cenopopuliacijų, kurios gali užtikrinti rūšies išlikimą kintančio vandens lygio sąlygomis.

Populiacijos gausumas

Vandeninėse fertilių augalų cenopopuliacijose individų skaičius nėra didelis, taip pat mažesni ir jų užimami plotai. Gausumu pasižymi sausesnėse augavietėse susidarę vegetuojančių individų sąžalynai, kuriuose gali augti dešimtys tūkstančių augalų.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia užpelkėjusių vandens telkinių pakrančių sausinimas ir krantų pertvarkymas. Teršiamuose vandens telkiniuose gali išnykti dėl konkurencijos su nendrėmis ir kitais stambiais šakniastiebiniais pakrančių augalais.
Realioms rūšies grėsmėms nustatyti trūksta duomenų apie dabartinį rūšies paplitimą ir nuolatinių stebėjimų duomenų žinomose augavietėse apie rūšies galimus populiacijų užimamos teritorijos, gausumo ir būklės svyravimus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Europoje, kurioje dažnesnė šiaurinėje ir rytinėje dalyse. Lietuvoje yra vakariniame eurazinio arealo pakraštyje, reta. Aptikta tik 1979 m. Varėnos r., tačiau dabar daugiausia radaviečių yra rytinėje šalies dalyje – Ignalinos ir Zarasų r. Pavienių radaviečių žinoma Lazdijų, Plungės, Utenos, Varėnos, Vilniaus r. Labai mažai duomenų apie rūšies paplitimą po 2007 m.

Summary

First recorded in 1979, the species is rare throughout the country, except within eastern regions. Fertile plants usually grow in permanently flooded habitats, whereas overgrowths of vegetative plants are common in periodically flooded habitats. The plant is threatened by drainage of boggy banks, reconstruction of lakeshores and riverbanks and competition with other helophyte species. Current data on species distribution and the state of population are insufficient to assess trends of threat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kizienė, 1980; Kizienė, Šidla, 1984; Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.