Dvispalvis plikšnys

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio šikšnosparnis trumpomis ir plačiomis ausimis. Kailis dvispalvis, nugara tamsiai ruda (plaukų galiukai sidabro spalvos arba balti), pilvas – baltos arba pilkos spalvos. Ausys, sparnai ir snukis juodi arba tamsiai rudi. Kūno ilgis – 48–64 mm, svoris – 11–24 g, sparnų tarpugalis – iki 330 mm. Sparnai siauri. Veda du jauniklius, kuriuos žindo šešias savaites. Patelės turi dvi poras pieno liaukų. Nuo gegužės iki liepos jauniklius auginančios patelės praleidžia veisimosi kolonijose. Gamtoje išgyvena iki dvylikos metų amžiaus.
Maitinasi uodais, smulkiais naktiniais drugiais, apsiuvomis. Medžioja po saulės laidos, skraidydami 20–40 metrų aukštyje atvirose vietose – virš vandens, pievų ir laukų, prie gatvių žibintų. Gyvena miškuose ir urbanizuotose vietovėse, vasarinės slėptuvės būna už medžių žievės, palėpėse, ertmėse už sienų apdailos. Lietuvoje žiemoja tik pastatuose. Žiemoja pavieniui, išgyvena iki -5 °C temperatūroje. Migruoja.

Populiacijos gausumas

1990–2000 m. Lietuvoje buvo aptinkamas retai, žinoma dvylika radaviečių, 2007 m. žinomos devynios, po 2007 m. – 62 radavietės. Daugeliu atvejų tai buvo pavieniai individai, registruoti 2015–2016 m. ultragarso detektoriumi. Veisimosi kolonijos nežinomos. Po 2012 m. padaugėjo pranešimų apie žiemoti pastatuose likusius individus. Duomenų įvertinti populiacijos dydį nepakanka.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies areale didžiausios grėsmės yra trikdymas ir slėptuvių sunaikinimas. Būklė Lietuvoje žinoma nepakankamai konkrečių apsaugos priemonių numatymui.

Paplitimas

Plačiai paplitusi šiaurinės Palearktikos dalies rūšis. Dvispalvių plikšnių aptinkama vakarinėje, centrinėje, šiaurinėje ir rytinėje Europos bei Sibiro dalyse iki Ramiojo vandenyno. Šiaurinė paplitimo riba – 60° šiaurės platumos Fenoskandijoje ir 63° šiaurės platumos Rusijoje, pietinė – Balkanai, Iranas, Kinija. Lietuvoje po 2007 m. aptinkama dažniau. Piečiausiose radavietėse aptinkama tik žiemojančių individų. Lietuvoje rūšis nedažna. Daugiausia naujų radaviečių yra rytinėje, centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse.

Summary

An insufficiently known species in Lithuania, most new registrations are from eastern, central and western parts of the country. Since 2012, solitary individuals have been registered wintering in buildings. Specific threats in the country are not known.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Coroiu, 2016.