Durpyninė žvynutė

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Gniužulinės kerpsamanės. Gniužulas – 2–6 mm pločio ir iki 4 cm ilgio, nešakotas, per vidurį matoma labai ryški gysla, o gniužulo kraštai peršviečiami. Dvinamės kerpsamanės. Vyriškieji individai smulkesni už moteriškuosius. Ant vyriškųjų individų gyslos gausu žvynelių pavidalo išaugų. Panašiais dariniais apsuptos ir moteriškųjų individų archegonės. Specialių vegetatyvinio dauginimosi kūnelių neturi. Sporofitai išauga retai. Auga patiesalais arba pavieniui įsiterpusi tarp kitų samanų. Auga ant rūgščių (nuo labai rūgščių iki vidutinio rūgštumo) substratų. Drėgmamėgė samana, tačiau išgyvena ir sausesniais periodais. Labai dažnai auga ant nuolatos drėgnų aukštapelkinių durpių. Panašiose augavietėse dažnai aptinkama ir pelijos (Pellia) genties gniužulinių kerpsamanių. Nuo jų švieži žvynuotės gniužulai atskiriami pagal jai būdingą žuvies kvapą.

Populiacijos gausumas

Aukštumalos pelkėje negausi durpyninės žvynutės populiacija buvo aptikta daugiau nei prieš 40 metų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės yra durpių kasimas ir vandens lygio keitimas.

Paplitimas

Subokeaninė rūšis, paplitusi nuo atogrąžų iki vidutinio klimato juostų. Aptinkama Europoje, Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Šiaurės ir Centrinėje Afrikoje. Europoje paplitusi Centrinės Europos šalyse, Prancūzijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Skandinavijos pusiasalio pietuose, pietvakarinėje Rusijos dalyje.
Lietuvoje žinoma Aukštumalos pelkėje (Šilutės r.). Tai labiausiai į šiaurės rytus nutolęs šios rūšies paplitimo Europoje taškas.

Summary

This species was recorded in one locality in western Lithuania more than 40 years ago.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kuzas, 1975; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995.