Druskinis astruolis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)c(iv)+2ab(iii)c(iv); C2b

Biologija ir ekologija

Dvimetis arba daugiametis, vienanamis, 15–90 cm aukščio, žolinis augalas stačiu, briaunotu, šakotu stiebu. Lapai storoki, pražanginiai, elipsiški arba pailgai lancetiški. Žiedynas – 2–2,5 cm pločio graižas, suformuotas iš melsvai violetinių liežuviškų ir centre susitelkusių geltonų vamzdiškų žiedų. Žiedynas – skydiška šluotelė. Žydi birželio–rugsėjo mėn. Vaisiai 1,5–2 mm ilgio, su skristuku. Dauginasi sėklomis. Šviesomėgis halofitas. Tinkama augavietė – sūrokas, drėgnas ir turtingas azoto junginių sąnašinis uždumblėjantis smėlis. Šaknyse išvystytas aerenchiminis audinys su oro pripildytais tarpuląsčiais, todėl gali augti dažnai užliejamose vietose.

Populiacijos gausumas

XX a. pradžioje druskinis astruolis formavo halofitų pievų bendrijas Kuršių marių pakrantėse. Smeltės pusiasalyje 0,5 ha pieva sunaikinta 1981 m. šalinant tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos pasekmes ir vėliau šiaurinėje pusiasalio dalyje įrengus Tarptautinę jūrų perkėlą.
Šiuo metu Lietuvos pamaryje žinomos 3 šios rūšies subpopuliacijos. Ne mažiau kaip 95 proc. druskinio astruolio populiacijos sutelkta Smeltės pusiasalyje (Klaipėda). Jai būdingas nereguliarus daugiametis gausumo ir populiacijos amžiaus struktūros kitimas – per 2007–2012 m. laikotarpį subrendusių individų sumažėjo beveik 40 proc., o per 2010–2012 m. laikotarpį – beveik 80 proc. Kopgalyje ir Lūžijoje natūraliai auga tik pavieniai augalai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė rūšiai yra buveinių praradimas dėl urbanizacijos, mechaninio augaviečių suardymo arba užaugimo nendrėmis. Didžioji subpopuliacijos dalis susitelkusi urbanizuotoje jūrų uosto teritorijoje, kurioje neišvengiama tarša naftos produktais, uosto ir buitinėmis atliekomis. Stinga veiksmingų aplinkosaugos ir buveinių tvarkymo priemonių.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Europą, Šiaurės Afriką (Alžyras, Tunisas) ir Azijos vidutinių platumų klimato juostą (Vakarų Azija, Kaukazas, Sibiras, Vidurinė Azija, Mongolija, Rusijos Tolimieji Rytai, Kinija ir Rytų Azija).
Lietuvoje rūšis aptinkama tik šiaurinėse Kuršių marių pakrantėse: Smeltės pusiasalyje, Kopgalyje (Kuršių nerija) ir Lūžijoje.

Summary

This species occurs in only three localities along the northern coastlines of the Curonian Lagoon (Western Lithuania) and is influenced by the brackish water of the Baltic Sea. About 95 percent of the total population is concentrated on the Smeltė peninsula (an urbanized area of Klaipėda Seaport). The main threats are overgrowth by reeds, lack of proper habitat management and possible expansion of the seaport.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980; Sendžikaitė ir kt., 2010.