Dirvoninis kalviukas

IUCN įvertinimas

NT D1

Biologija ir ekologija

Dirvoninis kalviukas – tolimasis migrantas, žiemoja Afrikoje. Lietuvoje aptinkamas nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Miškinio kalviuko dydžio. Būdingos vienspalvė viršutinė ir apatinė kūno dalys. Laikosi nederlinguose laukuose, atviruose smėlynuose, ten kur žolių danga pažeista: smėlio ir žvyro karjeruose, naudojamuose durpynuose, kariniuose poligonuose, didelėse kirtavietėse ar degavietėse. Lizdas ant žemės. Deda keturis–penkis kiaušinius. Peri trylika–keturiolika dienų. Jaunikliai palieka lizdą būdami dviejų savaičių amžiaus. Išaugina vieną vadą. Minta vabzdžiais, vikšrais, vorais, smulkiais sliekais ir moliuskais.

Populiacijos gausumas

Perinti populiacija įvertinta 400–600 porų. Didžioji populiacijos dalis susitelkusi Kuršių nerijoje, Baltijos pajūryje. Be Kuršių nerijos, didžiausios ir vertingiausios populiacijos yra Rūdninkų girioje, Nemirsetos ir Pabradės smiltpievėse. Būklė greičiausiai nepalanki dėl gyvenamų buveinių nestabilumo. Per pastarąjį dešimtmetį daugiausia radaviečių sumažėjo Vidurio Lietuvoje.

Grėsmės ir apsauga

Pajūryje didžiausią grėsmę kelia paukščių trikdymas perėjimo metu. Karjerų rekultivavimas, natūralus smėlynų užžėlimas, dykviečių apželdinimas – potencialios šios rūšies nykimo priežastys kitose teritorijose. Žemyninėje Lietuvos dalyje perinčios populiacijos yra mažiausiai gausios, izoliuotos ir greičiausiai pažeidžiamos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi vakarinėje Eurazijos dalyje nuo Atlanto iki Altajaus. Šiaurėje arealas siekia Pietų Švediją, Jenisiejaus aukštupį, o pietuose tęsiasi iki Afganistano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Aptinkamas ir Šiaurės Vakarų Afrikoje.
Lietuvoje aptinkama vakarinėje dalyje, ypač Kuršių nerijoje, kitose pajūrio dalyse, taip pat ir didesniuose buvusiuose kariniuose poligonuose. Didžiąją dalį radaviečių sudaro pavienės registracijos.

Summary

A migratory species mainly found on the Curonian Spit, along the Baltic coastline and parts of south-east Lithuania. The species prefers damaged soils, dunes, quarries, exploited peatlands, firing grounds and extensive clear-cuts. Potential hazards facing the species include habitat degradation due to regrowth, planting of trees and re-cultivation of areas, as well as increased human disturbance at the coastline.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Pirma nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, 2017.