Dirvinis česnakas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, svogūninis augalas. Stiebas tiesus, nešakotas, 30–80 cm aukščio. Lapai siauri, apatinėje dalyje tuščiaviduriai. Žiedynas nedidelis su svogūnėliais, kartais žiedų nebūna – tik svogūnėliai. Žiedai purpuriniai, rečiau žalsvi. Žydi liepos mėn. Sėklos subręsta ne kasmet, todėl dažniausiai dauginasi vegetatyviškai. Subrendęs augalas išaugina 20–50 žiedyno svogūnėlių ir vieną–keturis požeminius dukterinius svogūnėlius. Žiedyno svogūnėliai sudygsta rudenį, dukteriniai kelerius metus gali išlikti ramybės būsenoje.
Auga sausose, smėlėtose ar žvyringose šlaitų pievose, pakelėse, pamiškėse, pakrūmėse.

Populiacijos gausumas

Didžiausia, apie 0,5 ha plotą užimanti, dirvinio česnako populiacija yra sausoje pievoje netoli Palangos. Kitos populiacijos yra negausios – jas sudaro pavieniai žydintys augalai ar nedidelės jų grupės. Augaviečių registraciją apsunkina tai, kad pastebėti galima tik subrendusius, žiedyną išauginančius augalus, kurių populiacijoje būna ne visuomet.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies išlikimui grėsmę kelia smėlio ir žvyro kasimas, pievų arimas, statybos, apaugimas krūmais bei mišku ir kitoks augaviečių sunaikinimas. Kadangi dauguma populiacijų yra negausios, užimančios mažą plotą, jos yra labai pažeidžiamos. Norint išsaugoti augavietes, būtina jose šalinti krūmus, šienauti ar ganyti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kryme, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Kaip svetimžemė rūšis – Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvoje dirvinis česnakas yra riboto paplitimo. Dažnesnis Pietų Lietuvos aukštumoje (Elektrėnų ir Kalvarijos sav., Alytaus, Marijampolės, Prienų ir Trakų r.), kitur labai retas arba visai neaptinkamas.

Summary

This species occurs most frequently in southern Lithuania, though its populations are not large. The most significant threats are the replacement of grassland by arable land and other transformations of habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Karpavičienė, 2004.