Didžioji kuolinga

IUCN įvertinimas

CR A2ac; C2a(i)

Biologija ir ekologija

Kiek stambesnis už varną tilvikas ilgomis kojomis, ilgu lenktu snapu, pilkšvai rusvai dėmėtu kūno viršumi ir šviesesne apačia. Parskrenda kovo pabaigoje. Anksčiau pagrindinė veisimosi buveinė buvo aukštapelkių plynės, tačiau pastaraisiais metais jose praktiškai nebeaptinkamos. Taip pat peri įvairaus dydžio užliejamose paupių, paežerių ir su pelkėmis besiribojančiose atvirose pievose ir ganyklose, žemapelkėse, apsuptose agrarinio kraštovaizdžio, kuriame paukščiai maitinasi. Negilus lizdas – duobutė – įrengiamas sausesnėje vietoje, paprastai kupste. Dažniausiai keturių kaušinių dėtys aptinkamos balandžio–gegužės mėn. Peri 26–30 dienų. Veda vieną vadą. Jaunikliai skraido nuo penkių–šešių savaičių amžiaus. Rudeninė migracija prasideda liepos pabaigoje. Tolimasis migrantas. Minta daugiausia sliekais ir sausumos vabzdžiais. Tačiau migracijų metu lesa ir vandens bestuburius, uogas ir sėklas, kartais mažas žuvis, varliagyvius, driežus ar net mažus pelinius graužikus.

Populiacijos gausumas

Per paskutiniuosius trisdešimt metų išnyko daugumoje ankstesnių peraviečių. XXI a. stebėtas 60–80 proc. šios rūšies populiacijos mažėjimas, 2013 m. perinti populiacija vertinta 50–100 porų. Nuolatinės veisimosi vietos žinomos Dysnos upės baseine ir Nemuno žemupyje nuo Pagėgių iki deltos. Nemuno žemupyje aptinkama maždaug 2/3 šalies didžiųjų kuolingų populiacijos. Aukštaitijoje ir Žemaitijoje kai kur stebėtos pavienės poros. Tuo tarpu migracijų metu Lietuvoje neretas paukštis, apsistojantis įvairiose atvirose seklių vandenų pakrantėse.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė nykimo priežastis siejama su pokyčiais agrariniame kraštovaizdyje: šlapių pievų suarimu, jų sausinimu, taip pat ankstyvu šienavimu. Vietomis neigiamą poveikį daro tarp dirbamų laukų išlikusių šlapių pievų ir žemapelkių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleidimo. Todėl būtina užtikrinti išlikusių pievų išsaugojimą rūšies veisimosi vietose ir tinkamą jų naudojimą. Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai. Rūšies buveinės aukštapelkėse jautrios klimato pokyčiams.

Paplitimas

Palearktinė vidutinio ir borealinio klimato juostų rūšis. Euroazijoje arealas nuo Britų salų tęsiasi per Šiaurės Vakarų ir Pietryčių Europą, Rusijos europinę dalį ir, nuo Uralo siaurėdamas, borealine juosta pasiekia Amūro aukštupį. Nors Lietuvoje randama įvairiose vietose, peri labai negausiai. Dažnesnė Nemuno žemupyje.

Summary

The population of this species has dropped by 60-80% in Lithuania since 2001 and is currently 50-100 pairs, two-thirds of which are in flood meadows of the lower reaches of the River Nemunas. Having almost disappeared as a breeding species on raised bogs – the major breeding habitat in former times – it inhabits wet meadows, pastures and sedge fens that border with fields that serve as feeding habitats. The major threats facing this species are the ploughing of wet meadows, early mowing dates and, locally, the overgrowth of abandoned wet meadows and fens that remained within arable land.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.