Didžioji karteklė

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė 5–12 (15) cm skersmens, augimo pradžioje pusiau apvali, vėliau iškila, paplokščia, centre iškila arba įdubusi, stambi, paviršius, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, aksominis arba žvynuotas, geltonai oranžinis, geltonai rudas, senų vaisiakūnių – sutrūkinėjęs. Lakšteliai blyškiai geltoni, ochros geltonumo, geltoni, rausvai rudi, iš dalies priaugę prie koto, tankūs, stori. Jų pakraščiai lygūs arba nestipriai karpyti. Kotas geltonas, su plačiu membranos pavidalo žiedu, viršutinėje dalyje vienodo storumo, į apačią storėjantis, tuščiaviduris, virš žiedo kiek šviesesnis, žemiau – ochros geltonumo, rausvai rudas, plaušingas, 5–15 (20) cm aukščio, 1–3 (4) cm pločio. Minkštimas ryškiai geltonos spalvos, kietas, nemalonaus kvapo, kartus. Perpjovus, paspaudus spalvos nekeičia. Ksilotrofas. Auga paprastai nedidelėmis grupėmis ant negyvos medienos, dažniausiai ant išvirtusių, kartais žemėmis užneštų stuobrių, kelmų ar stambių šakų, retai, bet gali augti ir ant gyvų nusilpusių medžių kamieno apačios arba šaknų.
Dažniausiai randamas ant lapuočių, ypač beržų ir alksnių, kitų lapuočių medienos, bet gali augti ir ant spygliuočių. Šiltesnio klimato juostose – ant plačialapių lapuočių medienos. Sukelia rudąjį puvinį. Nuo panašiose augavietėse augančių kitų karteklių skiriasi vaisiakūnių ir sporų dydžiu, o nuo auksaviršės skujagalvės (Pholiota aurivella) skiriasi grūdėtomis sporomis ir kartumu.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje didžiosios karteklės populiacija yra nedidelė. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis tarp stebėjimų, dera negausiai. Tinkamų grybams augti vietų yra ir kituose šalies regionuose, juo labiau kad grybas nėra susijęs su konkrečiu biotopu, todėl augaviečių gali būti daugiau ir populiacija kiek didesnė.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę šių grybų populiacijai kelia senų medžių kirtimas, virtuolių, kelmų ir kitų nuokritų šalinimas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Arealo viduje pasiskirsčiusi labai netolygiai, fragmentiškai. Lietuvoje nedažna. Žinoma vienuolika radaviečių vakarinėje, centrinėje ir rytinėje šalies dalyse. Kitose dalyse nerasta.

Summary

This species is not common, known to be found in eleven localities. It is a wood saprotroph and grows on stumps and logs or on dead or living trees, sometimes terrestrial, growing from buried wood on both conifers and hardwood. The main threats are the cutting of old trees and the removal of fallen branches, logs and stumps.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2005