Didžioji džioveklė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Parazitinis, bechlorofilis, rusvos arba rausvos spalvos, daugiametis, iki 80 cm aukščio, žolinis augalas. Šaknys virtusios haustorijomis. Stiebas status, nešakotas, sustorėjusiu pamatu, tolygiai gausiai lapuotas, apaugęs trumpais rudais liaukiniais plaukeliais. Lapai pražanginiai, žvyniški, trikampiškai kiaušiniški ar lancetiški, ilgesni už tarpubamblius. Žiedai susitelkę į žiedyną stiebo viršūnėje, kiekvienas turi vieną pažiedę, vainikėlis rausvai gelsvas, suaugtinis. Žiedynas tankus, gausiažiedis, panašiai tokio pat ilgio kaip stiebas. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė, kurioje subręsta daug smulkių sėklų. Platina vėjas. Sėklos sudygsta tik patekusios ant parazituojamo augalo šaknų ar prie pat jų. Parazituoja ant didžiagalvės bajorės (Centaurea scabiosa) ir kai kurių kitų graižažiedžių augalų.
Pagal ekologinius poreikius pusiau šviesomėgis, didesnę dienos dalį mėgstantis būti visiškai apšviestas saulės, šilumamėgis augalas. Lietuvoje visos šiuo metu žinomos populiacijos įsikūrusios šiltuose upių ir upelių slėniuose, dažniausiai slėnių šlaitų sausose pievose su gausiai augančiomis didžiagalvėmis bajorėmis.

Populiacijos gausumas

Dauguma didžiosios džioveklės populiacijų užima nedidelį plotą. Populiacijų gausumas priklauso nuo didžiagalvės bajorės, kurią parazituoja, populiacijų dydžio. Didžiausios didžiosios džioveklės populiacijos (apie 200–300 individų) įsikūrusios Kėdainių r. Šušvės upės sl. Skinderiškio dendrologiniame parke ir Panevėžio r. Nevėžio upės sl. šlaite Stuomeniškių k.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė – natūrali bendrijų kaita. Pievose, kuriose nebešienaujama ir nebeganoma, pakinta organinių nuokritų kiekis, storas nudžiūvusios žolės sluoksnis trukdo plisti didžiosios džioveklės sėkloms. Pievos apauga krūmais ir medžiais, pakinta šviesos režimas.
Norint išsaugoti populiacijas, reikia pievas šienauti, kai augalai išbarstys sėklas, išvežti nušienautą žolę ar šieną, neleisti pievoms užželti krūmais ir medžiais.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Vakarų Europoje, Rytų Europos pietinėje dalyje, Azijos centrinėje ir pietvakarinėje dalyse.
Lietuvoje šiuo metu žinomos didžiosios džioveklės populiacijos telkiasi centrinėje dalyje: Kėdainių r. (Šušvės, Kruosto, Šarkupio upių sl.), Kauno r., Panevėžio r. (Nevėžio, Liaudės upių sl.), Raseinių r. (Dubysos, Mūkės upių sl.) ir viena radavietė – šiaurvakarinėje dalyje (Mažeikių r.,Ventos sl.).

Summary

The currently known populations of this species are currently concentrated in the central part of Lithuania. Orobanche elatior is almost exclusively parasitic upon Centaurea scabiosa and is found in warm river valleys, commonly in dry meadows on valley slopes. The most abundant population consists of 200 to 300 individuals. The species are threatened by alteration of habitat conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.