Didžioji auksavapsvė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(i,ii,iii,iv)+2ab(i,ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Santykinai stambi (maždaug 1 cm) ryškiaspalvė vapsva. Galva, krūtinė ir pilvelio pirmasis segmentas melsvai žali su metalo žvilgesiu; likusi pilvelio dalis raudona.
Ilgažandžio bembikso (Bembix rostrata) parazitoidas, gyvenantis šių žiedvapsvių lizdų kolonijose. Kartu su šeimininku aptinkamas laikinose ankstyvų sukcesijos stadijų buveinėse – nesusivėrusiose smiltpievėse ir karbonatinių smėlynų pievose, kurios natūraliai susiformuoja pušynų gaisravietėse ir erozijos ardomuose šlaituose ir palaipsniui užauga mišku. Dažniau pasitaiko vietose su atviro smėlio plotais; antropogeniniame kraštovaizdyje aptinkamas prie lauko keliukų, po elektros perdavimo linijomis ar smėlio karjeruose.
Lietuvoje suaugėliai stebėti liepos mėn. Patelė smėlyje esančiame šeimininko lizde padeda kiaušinį, iš kurio išsiritusi auksavapsvės lerva laukia, kol šeimininko lerva baigs vystymąsi ir supins kokoną. Tuomet ji šeimininko lervą suėda, po to jos kokone pina savo kokoną, kuriame žiemoja. Suaugėlis išsirita kitų metų vasarą.

Populiacijos gausumas

Žinomose radavietėse aptikta pavienių individų. Dėl nežinomų priežasčių didžioji auksavapsvė yra mažiau paplitusi už savo šeimininką ir aptinkama tik nedaugelyje ilgažandžio bembikso lizdų kolonijų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra tinkamų buveinių sukcesinis užaugimas, užsodinimas mišku ir tas buveines suformuojančių trikdžių stoka: gamtinių gaisrų slopinimas ir stygius, erozijos prevencija, karjerų rekultivavimas. Rūšies apsaugai būtina žinomų subpopuliacijų buveinėse stabdyti sukcesiją, pašalinant medžius ir krūmus, ekstensyviai ganyti gyvulius; nesiimti priešerozinių priemonių smėlinguose šlaituose; neatsodinti pušynų gaisraviečių, kad jose formuotųsi rūšiai tinkamos nesusivėrusios smiltpievės.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje rytuose iki Irano ir Irako. Centrinėje Europoje laikoma labai reta, sparčiai nykstančia rūšimi. Pietų Lietuvoje yra šiaurinė arealo riba.
Lietuvoje labai reta. Žinomos trys radavietės Druskininkų sav., Varėnos ir Šalčininkų r. (Gerdašiai, Perloja, Girdžiūnai). XX a. pirmojoje pusėje buvo aptikta dar ir Vilniaus apyl., bet išnyko.

Summary

At the northern limit of the species distribution range, three sub-populations are known in southern Lithuania. This cuckoo wasp is found in the nest colonies of its host Bembix rostrata in early-successional open siliceous grasslands, though is considerably scarcer than the host. The main threats are afforestation and lack of disturbances, such as forest wildfires on sandy terrains, which would induce succession and provide suitable habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Orlovskytė, Budrienė, Budrys, 2010.