SRIS

Valerijus Rašomavičius Nuotraukos autorius: Valerijus Rašomavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Didžiažiedė juodgalvė

(lot. Prunella grandiflora)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Magnolijainiai (lot. Magnoliopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 2(V), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametės žolės su šliaužiančiu šakniastiebiu, stačiu arba kylančiu, raudonai violetiniu su baltais nariuotais plaukeliais, iki 60 cm aukščio stiebu. Lapai ištisiniai, abipus plaukuoti, kotuoti, pailgai lancetiški arba pailgai kiaušiniški. Lapo kraštas lygus arba neryškiai rinčiuotas. Žiedai violetiniai, melsvai violetiniai arba rausvi, susitelkę į mentures po keturis–šešis. Stiebo viršūnėje jie sudaro 3–5 cm ilgio tankius varpos arba galvutės pavidalo žiedynus. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisiai – apskriti arba pailgi, neryškiai grublėti riešutėliai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Pagal ekologinius poreikius kalcifilas, pusiau šviesomėgis augalas, didesnę dienos dalį mėgstantis būti visiškai apšviestas saulės. Auga retuose, sausuose, šviesiuose miškuose (dažniausiai Dicrano-Pinion sąjungai priskiriamuose pušynuose ar beržynuose), miško aikštelėse, kirtavietėse, palei kvartalų linijas, miško keliukus, pamiškėse, sausose pievose, dažnai įsikūrusiose pietinės, pietvakarinės ar rytinės ekspozicijų šlaituose.

Populiacijos gausumas

Paprastai auga pavieniui ir grupėmis. Tinkamomis sąlygomis gali sudaryti sąžalynus.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra pievų suarimas ir natūrali bendrijų kaita – medžių ir krūmų ardo sutankėjimas, per didelis augaviečių užpavėsinimas, pievų užaugimas krūmais ir medžiais, stačių šlaitų erozija.
Norint išsaugoti populiacijas, reikia neleisti pievoms užželti krūmais ir medžiais, miškuose riboti ūkinę veiklą, išlaikyti optimalų šviesos režimą, retinti krūmus ir medžius.

Paplitimas

Rūšies arealas driekiasi per Europą, Kaukazą iki Pietvakarių Azijos.
Lietuvoje ši rūšis yra netoli savo arealo šiaurinės ribos, aptinkama pietinėje ir pietrytinėje dalyse. Labiausiai į pietvakarius nutolusios augavietės yra Kalvarijos sav., į šiaurės vakarus – Kauno ir Kaišiadorių r., o į šiaurės rytus – Utenos r.

Summary

In Lithuania, this species has been recorded in southern and south-eastern parts of the country. It occurs in dry, open, light forests, usually pinewoods or birchwoods, as well as forest glades, along forest quarter lines, forest tracks and edges, and in dry meadows. The populations are variable, ranging from solitary individuals to groups.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.