Didysis žvaigždinas

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Jauni vaisiakūniai uždari, svogūno formos, su snapeliu, iki 5 cm skersmens, neaplipę dirvožemiu ar paklotės liekanomis. Bręstant vaisiakūniui, storas išorinis sluoksnis (egzoperidis) sutrūksta į keturias–septynias skiautes, kurios užsiriečia į apačią, o atplyšusi vidurinė dalis suformuoja lyg apykaklę juosiančią apvaliąją dalį (endoperidis). Vaisiakūnis rutuliškas, 2–4 cm skersmens, pilkai rudas, viršutinėje jo dalyje yra plati kūgiškai iškilusi plaušinga anga (peristomas). Subrendusio išsiskleidusio vaisiakūnio skersmuo gali siekti 10 cm, ir tai yra didžiausias žvaigždinas, randamas Lietuvoje. Dydžiu ir susiformavusia apykakle galima gerai atskirti nuo kitų panašių žvaigždinų rūšių.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį ir išsilaiko sudžiūvę iki pavasario. Paklotės ir humuso ardytojas, saprotrofas senuose plačialapių miškuose su spygliuočių priemaiša. Auga po ąžuolais, liepomis, eglėmis. Mėgsta kiek kalkingą dirvožemį su storu humuso sluoksniu, auga atviresnėse vietose.

Populiacijos gausumas

Dabar žinoma dešimt radaviečių, bet manoma, kad turėtų būti daugiau (apie dvidešimt–trisdešimt). Grybas gerai atpažįstamas, bet nėra lengvai pastebimas. Dabar žinomose populiacijose skirtingų genetinių individų nebūna daug (vienas–du), bet jie išaugina daug vaisiakūnių (dešimt–dvidešimt).

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė grybui yra tinkamų buveinių pakeitimas vykdant miškininkystės darbus, kurių metu suardoma paklotė ir humuso sluoksnis. Apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos grybui tinkamose buveinėse ir šalia jų.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje.
Lietuvoje žinoma dešimt radaviečių, dažnesnė pietrytinėje dalyje.

Summary

This species is known to be found in 10 localities, but could possibly be found in about 20–30 localities. It is found in old-growth deciduous forests with oak, lime and spruce on calcareous soil. Major threats are activities that change habitat quality, such as the destruction of the soil and humus layer during logging.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1982.