Didysis spragšis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Kūnas – 20–28 mm ilgio, raudonai rudas, kojos ir antenos taip pat raudonai rudi. Apatinė kūno pusė apaugusi trumpais geltonais plaukeliais. Lervos vystosi po storų nudžiūvusių pušų žieve, apatinėje kamieno dalyje arba šaknyse, taip pat gyvena ir po nuvirtusių medžių žieve. Lervos grobuoniškos, minta įvairių rūšių ūsuočių: trumpaūsio medkirčio (Spondylis buprestoides), juodojo kelmalindžio (Asemum striatum), rudojo gaisrasekio (Arhopalus rusticus), raudonojo žieduolio (Stictoleptura rubra) lervomis. Vystymosi trukmė – penkeri metai. Lėliukėmis lervos virsta pušies žievėje, požeminėje kamieno dalyje arba šaknyse. Vabalai aktyvūs naktimis, dieną slepiasi medžių žievės plyšiuose, po atšokusia nudžiūvusių medžių žieve. Skraido birželio–liepos mėn., reaguoja į šviesos šaltinius ir gali atskristi į šviesą. Didžiųjų spragšių randama pušynuose, kur yra storų nudžiūvusių pušų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje labai reta rūšis, žinomos pavienės radavietės. Dažniau randama Kuršių nerijoje (Juodkrantės sengirėje) ir Pietryčių Lietuvos pušynuose.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelią brandžų pušynų kirtimas ir pavienių nudžiūvusių pušų šalinimas, miškų gaisrai. Rūšies apsaugai būtina žinomose populiacijose palikti pavienes senas pušis, augančias gerai saulės apšviečiamose vietose: miškų aikštelėse, pietinės ekspozicijos pamiškėse.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, išskyrus Britų salas, rytuose iki Ukrainos. Lietuvoje randama pietrytinėje dalyje ir Baltijos pajūrio pušynuose.

Summary

A rare species that mostly inhabits dry mature forests on the Curonian spit and pine forests in south-eastern Lithuania. The larvae are predators that develop under the bark of old dead pine trees and feed on the larvae of various longhorn beetles.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Pileckis, Monsevičius, 1995; Tamutis, 2005; Ferenca, 2006; Šablevičius, 2011.