SRIS

Romas Ferenca Nuotraukos autorius: Romas Ferenca
Pildyti stebėjimo anketą

Didysis skydvabalis

(lot. Peltis grossa)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Vabalai (lot. Coleoptera)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Suaugusių vabalų kūnas – 11–19 mm ilgio, platus, plokščias, rudos, tamsiai rudos arba juodos spalvos, jo viršus tankiai nusėtas duobutėmis, kurios susiliedamos sudaro grublėtą ir raukšlėtą paviršiaus struktūrą. Antsparniuose yra po tris išilgines briauneles Prieškrūtinis ties pagrindu tokio pat pločio kaip ir antsparniai ties pečiais. Antenos trumpos, paskutiniai trys nareliai žymiai didesni už kitus, jie sudaro pailgą buoželę. Rūšies buveinė – įvairios sudėties, dažniausiai drėgni, miškai. Lervos vystosi kempininių grybų pažeistoje lapuočių ir spygliuočių medienoje 2–3 metus. Vasarą iš lėliukių išsiritę suaugėliai būna aktyvūs tamsiuoju paros metu, dieną dažniausiai lindi po medžių atšokusia žieve arba slepiasi kempininių grybų vaisiakūnių apatinėje pusėje.

Populiacijos gausumas

Esamų populiacijų gausumas nėra įvertintas, stebėti pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė populiacijos mažėjimo grėsmė yra labai fragmentiškas tinkamų buveinių pasiskirstymas, intensyvi miškininkystė: sanitariniai ir plynieji miškų kirtimai, džiūstančių medžių stygius. Buveinėms išsaugoti būtina apriboti minėtus miško kirtimus, džiūstančių medžių šalinimą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Mažojoje Azijoje ir pietinėje Vakarų Sibiro dalyje. Centrinėje ir Pietų Europoje yra reta, dažniausiai aptinkama kalnuotuose regionuose. Lietuvoje ši rūšis negausiai aptinkama daugelyje šalies rajonų.

Summary

Peltis grossa is distributed throughout Lithuania sporadically and is found in most districts of the country. It inhabits woodlands where its larvae develop for up to three years in rotten woods, both coniferous and deciduous. The main reasons for its decline are a loss of suitable habitat due to forest management, clear-cuts and retentions.

Informacijos šaltiniai

Pileckis, Jakaitis, 1982; Auglys, 1994; Šablevičius, Ferenca 1995; Ferenca, 2003, 2004; Inokaitis, 2004; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004; Meržijevskis, 2004; Butvila, Dūda, Ramonas, 2007; Ivinskis, Rimšaitė, Ferenca, 2007; Kriaučiūnienė, Zaplatkin, 2007; Leonavičius, 2007; Lopeta, 2007; Masiulis, 2007; Pankevičius, 2007; Uselis ir kt., 2007; Dapkus, Tamutis, 2008; Ivinskis, Meržijevskis, Rimšaitė, 2009; Noreika, 2009; Švitra, Aliukonis, 2009; Stanionis, Petrikas, 2011; Obelevičius, 2015.