Didysis pievagrybis

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 8–15 (20) cm skersmens, augimo pradžioje varpelio formos, vėliau iškila, paplokščia, centre tamsesnė, pilkšvai ruda, apaugusi rudais žvyneliais. Kepurėlės pakraštys su dalinio apdangalo atplaišomis. Jauni lakšteliai rožiniai, vėliau rusvai raudoni, rudi, platūs. Jų laisvi pakraštėliai baltai taškuoti. Kotas su dideliu rudai žvynuotu žiedu, žemiau žiedo kotas būna balsvai rusvas, plaušingas, žvynuotas, aukščiau balsvas, balsvai rožinis, kartais balsvai rusvas. Vienodo storumo ar prie pagrindo kiek smailėjantis, 8–15 (25) cm aukščio, 1,5–3 cm pločio, senas – su nedidele kiauryme. Paspaudus paraudonuoja. Minkštimas storas, mėsingas, baltas, perpjovus, paspaudus ar perlaužus paraudonuoja. Malonaus kvapo ir švelnaus skonio. Humuso saprotrofas. Auga pavieniui, retai grupelėmis, vasarą ir rudenį. Gali augti labai įvairaus tipo miškuose, tačiau dažniausiai aptinkamas brandžiuose spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, dažniausiai eglynuose. Daug rečiau auga plačialapių miškuose.
Nuo miškinio pievagrybio (Agaricus silvaticus) skiriasi didesniais vaisiakūniais, ryškiai žvynuota kepurėle. Perlaužus ar perpjovus abu grybai parausta, tačiau miškinis pievagrybis po kurio laiko paruduoja, o didysis ne. Didysis pievagrybis skiriasi ir didesnėmis sporomis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje didžiojo pievagrybio populiacija yra maža, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad ji yra kiek gausesnė, kadangi šiems grybams augti tinkamų vietų yra ir kitose šalies dalyse. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su didesniais ar mažesniais intervalais tarp stebėjimų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės savybes, taip pat gaisrai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Visame areale pasiskirsčiusi labai netolygiai. Kiek dažnesnė žemyninėje Vakarų Europoje.
Lietuvoje nedažna. Žinoma dešimt radaviečių vakarinėje, šiaurvakarinėje, centrinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

Known to be found in only ten localities, this species is rare. It is a soil saprotroph and grows in coniferous or mixed woods. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, changes to the properties of habitat, fire and the destruction of habitat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1999.