Didysis auksinukas

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio drugys, išskleistų sparnų ilgis – 32–40 mm, būdingas lytinis dimorfizmas. Patino priekinių ir užpakalinių sparnų viršutinė pusė auksiškai geltona su nedidelėmis, tamsiomis dėmelėmis ir tamsiu išoriniu sparno pakraščiu. Patelės priekinio sparno viršutinė pusė oranžiškai raudona, prie sparno išorinio krašto yra tamsi pakraščio juosta ir tamsių dėmelių eilė, viduriniame sparno langelyje yra dvi ryškios dėmės. Patelių užpakalinio sparno viršutinė pusė tamsi – juosvai oranžinė su neryškiomis, juodomis dėmėmis ir oranžiškai rausva išorinio krašto juosta. Sparnų apačia abiejų lyčių panaši: priekinis sparnas gelsvai rusvas su juodais baltai apvestais taškais. Užpakalinio sparno apačia – pilkai melsva su baltai apvestais juodais taškais, pagal ją gerai skiriasi nuo kitų auksinukų. Drugiai skraido birželio–rugpjūčio mėn. Per metus išsivysto viena, o kartais ir dvi kartos. Kiaušinėlius po vieną ar kelis deda ant mitybinių augalų lapų. Vikšrų mitybiniai augalai yra stambialapės rūgštynės – vandeninės rūgštynės, rūgštynės gudažolės ir kt. Vikšrai žalsvi su neryškiomis linijomis. Jauni vikšrai skeletuoja lapus, vėliau išgraužia angas. Žiemoja vikšrai, lėliuke virsta prie (ant) mitybinių augalų. Drugiai aptinkami drėgnose pievose, paežerėse, paupiuose, pamiškėse, prie melioracijos kanalų, eutrofinių aukštųjų žolynų, melvenynų, aliuvinių pievų, žemapelkinių aukštųjų viksvų buveinėse, agrariniame kraštovaizdyje. Suaugėliai plačiai pasklinda ir nutolsta nuo savo veisimosi vietų.

Populiacijos gausumas

Plačiai paplitusi rūšis, tačiau dėl mažo prieraišumo buveinei apskaitų metu dažnai aptinkama pavienių individų. Stebėjimai rodo, kad įprastose buveinėse aptinkama ne kasmet, rūšiai būdingi gausumo svyravimai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės, dėl kurių prarandamos subpopuliacijos, yra buveinių kaita (užaugimas, drėgmės režimo pokyčiai). Svarbiausiose radavietėse gamtotvarkos priemonėmis reikia palaikyti atviras buveines.

Paplitimas

Palearktinė rūšis, paplitusi visoje Europoje, išskyrus Portugaliją, Airiją, Norvegiją, europinės Rusijos šiaurės vakarus, arealas Azijoje driekiasi per vidutinės klimato juostos zoną iki Korėjos. Lietuvoje plačiai paplitusi rūšis, aptinkama visoje šalyje.

Summary

Widespread and common across the whole of Lithuania, this species inhabits wet meadows, predominantly at the margins of rivers, lakes or other bodies of water.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004, Ivinskis, Rimšaitė, 2018.