SRIS

Mindaugas Rasimavičius Nuotraukos autorius: Mindaugas Rasimavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Didysis asiūklis

(lot. Equisetum telmateia)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Asiūklūnai (lot. Equiphetophyta)
  • Klasė: Asiūklainiai (lot. Equisetopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, vasaržalis, sporinis, žolinis augalas. Atskirai užauginantis šviesiai rudus ar gelsvus (nefotosintetinančius) sporifikuojančius ir žalius vegetatyvinius ūglius. Sporifikuojantys ūgliai – 10–25 cm aukščio, su 4–10 cm ilgio sporine varpute, išaugantys anksti pavasarį iki pasirodant vegetatyviniams, išbarsto sporas ir nunyksta. Vegetatyviniai ūgliai šakoti, iki 1,5 m, kartais 2 m aukščio, išaugantys pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje, nunyksta rudenį po šalnų.
Lietuvoje auga upių slėniuose ir šlaituose. Dažniausiai didysis asiūklis aptinkamas aliuvinių miškų, nekalkingų šaltinių ar šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinėse. Pasitaiko aukštųjų eutrofinių žolynų, mezofitinių pievų ar šlaitų miškų buveinėse.

Populiacijos gausumas

2015–2016 m. duomenimis, visos didžiojo asiūklio populiacijos Lietuvoje užima apie 2,5 ha plotą. Didžiausios populiacijos nustatytos Kaišiadorių (0,88 ha), Utenos (0,64 ha) ir Varėnos (0,45 ha), mažiausios – Kauno (0,05 ha) ir Alytaus (0,02 ha) r. Pastarojoje surasti tik 104 vegetatyviniai ūgliai ir nei vieno generatyvinio ūglio. Didžiausias didžiojo asiūklio sporifikuojančių ūglių tankis stebėtas Kauno (6,67/100 m2) ir Varėnos (4,17/100 m2) r. esančiose populiacijose. Kitose populiacijose sporifikuojančių ūglių skaičius gerokai mažesnis, dviejose apskritai generatyvinių ūglių nesurasta.

Grėsmės ir apsauga

Didžiojo asiūklio populiacijų išlikimui didžiausią grėsmę Lietuvoje kelia buveinių pažaidos dėl miškų kirtimo ir natūraliai vykstantys arba žmogaus veiklos sukelti drėkinimo režimo pokyčiai. Taip pat nemažą pavojų kelia svetimžemių augalų rūšių invazijos į buveines. Kai kuriose vietovėse didžiojo asiūklio radavietes sudarko šernai, išknisdami jas arba įsirengdami gulyklas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Turkijoje, Kaukaze, Šiaurės Irane ir Šiaurės Amerikos vakaruose.
Lietuvoje reta. Dauguma populiacijų aptinkamos pietinėje šalies dalyje.

Summary

This is a rare horsetail species. It has been found in seven locations in Lithuania, usually growing in river valleys and occupying alluvial forest habitats, frequently creating complexes with habitats of mineral-rich springs or springs with tufa formations. Occasionally it grows in hay meadows or tall herb fringe communities and habitats on forests slopes.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, Rasimavičius, 2017.