Dėmėtoji gegūnė

IUCN įvertinimas

VU A2ab; B2b(iii,v),c(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 20–70 cm aukščio augalas su plaštakiškais šakniagumbiais. Stiebas status, lapuotas, po žiedynu dažnai tamsiai pigmentuotas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, dėmėta stambiomis, maždaug vienodo dydžio dėmėmis, apatinė melsvo atspalvio. Žiedynas – 5–10 cm ilgio vidutinio tankumo kekė. Apyžiedžio lapeliai šviesiai violetiniai, kartais rausvi ar tamsiai violetiniai. Lūpa plati, aiškiai triskiautė, su maždaug vienodomis skiautėmis, išmarginta taškais, dėmelėmis ir dryžiais. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, retai vegetatyviniu būdu.
Dėmėtosios gegūnės dažniausiai auga tarpinėse pelkėse, aukštapelkių pakraščiuose, pelkiniuose spygliuočių miškuose, rečiau žemapelkėse, briedgaurynuose, rūgščiame ar neutralios reakcijos dirvožemyje. Šviesomėgis, silpnai konkurencingas augalas, bet pakantus nestipriam pavėsiui.

Populiacijos gausumas

Šalyje rūšies populiacija gana didelė, tačiau labai netolygiai pasiskirsčiusi, augalai užima gana nedidelius plotus. Daugumoje vietovių aptinkama nedidelių jų grupių ir tik apie 10 proc. augaviečių aptinkamos gausesnės, daugiau kaip iš 300 subrendusių individų sudarytos subpopuliacijos. Tipinio porūšio (subsp. maculata) dėmėtosios gegūnės ypač retos ir jų subpopuliacijos mažos, dažnai sudarytos iš mažiau kaip dešimt subrendusių individų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta dėl tinkamų buveinių plotų mažėjimo, kurį sukelia buveinių kaita: tarpinės pelkės apauga krūmais arba nendrėmis, aukštapelkėse ima augti aukštaūgiai medžiai arba susidaro tankus krūmokšnių ardas. Svarbu palaikyti palankią buveinių būklę: tarpinėse pelkėse periodiškai retinti ir šalinti krūmus bei jų atžalas, slopinti nendrių ekspansiją, aukštapelkėse palaikyti atvirų buveinių mozaiką.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus pietinius sausringus regionus, ir Vakarų Sibire.
Lietuvoje gana reta, netolygiai paplitusi rūšis, nors užregistruota beveik visose šalies dalyse. Kiek dažniau aptinkama Žemaičių ir Baltijos aukštumose, žemumose reta. Daugelyje vietovių, kuriose rūšis registruota iki XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos, dabar nebeaptinkama.

Summary

Ryla, 2001, 2003; Gudžinskas, Ryla, 2006.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Quite widely but unevenly distributed across the country, this species usually occurs in transitional mires, raised bogs, bog woodlands and occasionally in grasslands. Many of the subpopulations known prior to the 1990s have since become extinct and only about 10% of current subpopulations consist of more than 300 mature individuals. Most others are quite small. The main threat facing this species is habitat change due to overgrowth of reeds, trees and shrubs.