Dėmėtasis baravykas

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 8–15 (20) cm skersmens, pradžioje apvali, vėliau išsigaubusi, plokščia, paviršius matinis, tamsiai rudas, pilkai rudas, alyviškai rudas, juosvai rudas, pilkai juodai aksominis. Paspausta paruduoja. Vamzdeliai žalsvi, gelsvai žalsvi, pažeisti greitai mėlynuoja. Vamzdelių poros smulkios, geltonos, vėliau raudonai rudos, alyvinio atspalvio pažeistos ar paspaustos pamėlynuoja. Kotas viršutinėje dalyje geltonas su raudonomis dėmėmis (taškais), apatinėje dalyje pilkai geltonas, geltonai rudas, 6–12 (15) cm aukščio, 2–4 cm pločio. Tinklelio neturi. Minkštimas ryškiai geltonas, perpjovus, paspaudus ar perlaužus staigiai mėlynuoja, vėliau išblunka iki pilkai melsvos spalvos. Niekuo neišsiskiriančio kvapo ir skonio. Nuo panašaus baravyko paąžuolio lengviausiai atskiriamas pagal tai, kad neturi tinklelio ant koto, taip pat tuo, kad perpjovus vaisiakūnį išilgai, dėmėtojo baravyko visas minkštimas pamėlynuoja, o paąžuolio pamėlynuoja tik kepurėlės ir viršutinės koto dalies minkštimas, o apatinėje koto dalyje jis tampa rusvai raudonas, o nuplėšus vamzdelius, po jais minkštimas yra oranžiškai rausvas.
Termofilas. Auga šviesiose, brandžiuose lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, kalkinguose dirvožemiuose, bet gali augti ir rūgščiuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su įvairiais plačialapiais medžiais, tokiais kaip bukai, ąžuolai, taip pat su eglėmis. Šiltesnio klimato juostoje auga po plačialapiais medžiais, Lietuvoje dažniausiai auga po ąžuolais ir eglėmis.

Populiacijos gausumas

Dėmėtojo baravyko populiacija Lietuvoje nėra maža, tik pasiskirsčiusi netolygiai ir kiek fragmentiškai. Potencialiai šiems grybams augti tinkamų vietų yra daugiau, todėl populiacija gali būti ir dar didesnė, nei šiuo metu žinoma. Kai kuriose augavietėse dėmėtųjų baravykų derėjimas stebimas reguliariai. Gali pasitaikyti metų, kai šie grybai dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, nešienaujamų ir neganomųjų miškapievių užžėlimas mišku, dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Visame areale išplitusi gana netolygiai. Didesnėje Europos dalyje, ypač Pietų Europoje, nėra reta. Rytų Europoje kai kuriose šalyse retesnė. Lietuvoje vietomis gana dažna, ypač Vakarų Lietuvoje. Žinomos 76 radavietės Vakarų, Pietų ir Rytų Lietuvoje.

Summary

With 76 localities known, this species is not very rare. Mycorrhizal with oaks, other hardwoods and spruce, it grows in mature open deciduous, mixed and coniferous woods on calcareous soil. Major threats include the cutting of old trees, other forestry activities, the cessation of grassland management and reduction of habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997.