Daugiaskiltis varpenis

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii,v)c(iii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žiemžalis, sporinis augalas trumpu šakniastiebiu. Geofitas. Auga iki 25 cm aukščio. Sterili lapo dalis (trofoforas) žiemojanti, atsišakoja arti kotelio pagrindo, lakštas dažnai horizontalus, prigludęs prie žemės paviršiaus, su ilgu lapkočiu, plačiai trikampis, du–tris kartus plunksniškai šakotas. Sporofitas šluotelės pavidalo, du–tris kartus plunksniškai šakotas. Dauginasi sporomis, kurios susiformuoja rausvose, rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja liepos–rugpjūčio mėn. Po sporifikacijos sporofitas nunyksta. Trofoforas žiemoja, nunyksta išsivysčius naujam trofoforui, kartais gyvybingas gali išlikti keletą vegetacijos sezonų. Vidutinio ūksmingumo buveinių augalas. Auga skurdžiuose maisto medžiagų, rūgščiuose ar vidutinio rūgštingumo, drėgnuose ar vidutiniškai drėgnuose dirvožemiuose.
Lietuvoje auga sausose žemažolėse pievose, smiltpievėse, briedgaurynuose, pušynuose, eglynų ir pušynų aikštelėse, pasitaiko beržynuose, durpynuose, miškų plynėse po elektros linijomis.

Populiacijos gausumas

Dažniausiai aptinkama negausių šių augalų grupelių arba pavienių individų. Populiacijose retai pasitaiko daugiau nei šimtas augalų. Būdingos sporifikuojančių individų skaičiaus fliuktuacijos.

Grėsmės ir apsauga

Nyksta dėl besikeičiančių augaviečių sąlygų. Žemažolėse pievose, smiltpievėse, briedgaurynuose esančios populiacijos nyksta dėl jų užaugimo aukštaūgėmis žolėmis, krūmais, krūmokšniais. Miškuose esančioms populiacijoms didžiausisą pavojų kelia plynieji miškų kirtimai. Gali nykti dėl ištrypimo ar augaviečių suarimo. Rekomenduojama miškų kirtimą vykdyti tik žiemą. Pievas šienauti tik vasaros antrojoje pusėje, pašalinant šieną.

Paplitimas

Cirkumpoliarinė ir subkontinentinė rūšis. Paplitusi Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Europoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Himalajuose, Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Grenlandijoje.
Lietuvoje reta. Dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose ir pajūryje.

Summary

This is a rare species in Lithuania and grows in dwarf grasslands, dry pine forests, forest edges and under power lines. The populations are sparse and rarely exceed 100 individuals. The species is threatened by habitat change, especially overgrowth of shrubs and brushwoods.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Naujalis, 1995.