(lot. Swertia perennis)
Daugiametis, žolinis augalas stambiu šakniastiebiu ir žiemojančia lapų skrotele. Stiebas – 15–50 cm aukščio, status ir nešakotas. Stiebinai lapai priešiniai, lancetiški, apkabina stiebą. Žiedynas pailgas, paprastai gausiažiedis. Žiedo vainikėlis pilkai melsvas arba melsvai violetinis su tamsesnėmis dėmelėmis arba brūkšneliais. Žydi vėlai – liepos–rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė su daug sparnuotų sėklų. Dauginasi sėklomis, bet plinta ir vegetatyviniu būdu. Daugiametis patvenis auga žemapelkių neutralios reakcijos, turtingose bazių, neretai karbonatingose durpėse, kur vandens lygis vegetacijos laikotarpiu būna netoli substrato paviršiaus. Laikomas vėsių atvirų vietovių augalu. Lietuvoje aptinkamas šaltiniuotose ir šarmingose žemapelkėse.
Augalai tinkamose augavietėse yra palyginti gausūs, individų skaičius jose dažnai viršija kelis šimtus. Tačiau dėl nepalankios sukcesijos kai kuriose radavietėse yra stebimas individų mažėjimas arba jie visiškai išnyksta (Staniuliškės).
Daugiametis patvenis yra jautrus hidrologinių sąlygų pokyčiams, todėl šios rūšies buveinių ar jas supančių teritorijų sausinimas yra svarbiausia tiesioginė grėsmė. Vandens režimo pokyčiai indukuoja nepalankias augalijos sukcesijas – suveši aukštosios žolės, ypač nendrės, įsiveisia krūmai ir medžiai, kurie lengvai užgožia atviroms buveinėms prieraišų daugiametį patvenį.
Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje (šiaurėje pasiekia Suomiją ir Šiaurės Uralą) bei Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje radavietės telkiasi rytinėje ir vakarinėje dalyse, taip pat Prienų ir Ukmergės r.
This species is mostly found in eastern and western Lithuania, though solitary localities are also known in the central part of the country. In ideal habitats, the species can be abundant, but in most areas it suffers from unfavourable conditions of vegetation succession (spring fens and alkaline fens becoming overgrown by reeds, shrubs and trees).
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.