Dantytoji skomenė

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Gana stambi medelio formos samana 3–7 cm aukščio išlenktu stiebu, su horizontaliomis, 2–4 cm ilgio šakelėmis. Pagal išvaizdą šiek tiek panaši į dažną palminę junetę (Climacium dendroides), kuri turi statų ir standesnį stiebą. Dantytosios skomenės stiebo lapai maži, trikampiai. Šakelių lapai dideli, ovalūs, jų viršūnė smaili, stambiai dantyta. Tuo ji skiriasi nuo kitų Thamnobryum genties rūšių. Sporogonai išauga labai retai.
Auga tamsiai žaliais puriais kilimais pavėsingose vietose ant akmenų, kurie guli šaltiniuotose vietose, miško upeliuose, raguvose, senvagių pakrantėse. Taip pat gali augti ant plikos žemės, senų kelmų, medžių kamienų pagrindų.

Populiacijos gausumas

Jurbarko r. esanti radavietė apima maždaug vieno aro plotą, kuriame samanos auga ant dešimties stambių akmenų. Šilalės r. populiacijos dydis nežinomas.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis gali išnykti vykdant plynuosius miškų kirtimus, dėl kurių nelieka pavėsio ir buveinė tampa netinkama. Lengviau prieinamose vietose galimas buveinių sunaikinimas dėl akmenų rinkimo statyboms ir sodyboms puošti. Saugant radavietes reikia vengti jų įtraukimo į rekreacinius maršrutus, kad nebūtų poveikio dėl dažno žmonių lankymosi ir laipiojimo ant akmenų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų Azijoje, Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Šiaurės Europoje (Baltijos šalys, Švedija), Austrijoje.
Lietuvoje labai reta, aptikta 2013 m. dviejose vietose, Šilalės ir Jurbarko r. prie Jūros ir Mituvos upių.

Summary

Thamnobryum subserratum has been recorded in two localities since 2013. The species prefers shady habitats – occurring on stones in areas of springs or on stones rising above the water in the river channels. One of the known populations occupies an area of only 100 square metres in which about 10 stones serve as suitable substrates for the species.

Galerija