Bronzinis baravykas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 7–15 (30) cm skersmens, augimo pradžioje pusapvalė, vėliau išsigaubusi, plokščia ar net įdubusi, paviršius sausas, dažnai smulkiai sutrūkinėjęs lopinėliais ar raukšlėtas, aksominis, tamsiai rudas, pilkšvai ar įvairių atspalvių rudos spalvos, dažnai bronziškai ar gelsvai dėmėtas. Vamzdeliai pradžioje balsvi, vėliau kreminiai ar gelsvi, senų gelsvi ar rusvi, gali turėti žalsvą atspalvį. Vamzdelių poros apvalios, smulkios, pradžioje balsvos ar pilkšvos, vėliau tokios pat spalvos kaip vamzdeliai, pažeidus ar paspaudus spalvos nekeičia. Kotas storas, pradžioje cilindrinis, vėliau „pilvotas“, apačioje nusmailėjantis, 4–12 (15) cm aukščio, 2–4 (6) cm pločio. Jaunų vaisiakūnių gelsvai ar oranžiškai rudas, vėliau riešutų spalvos ar rausvai rudas. Su balsvu ar kiek tamsesniu už kotą tinkleliu. Minkštimas storas, baltas, perpjovus ar perlaužus spalvos nekeičia, malonaus kvapo, švelnaus skonio. Šilumamėgis. Termofilas. Heliofilas. Kalkingų dirvožemių indikatorius. Auga sausuose šiltuose priemolio dirvožemiuose, plačialapių lapuočių ar mišriuosiuose miškuose, atvirose žolėtose vietose, pakelėse, parkuose. Simbiotrofas, sudaro mikorizę su bukais, ąžuolais ir kai kuriais kitais plačialapiais. Lietuvoje dažniausiai auga po ąžuolais, rastas ir po bukais.
Nuo tikrinio baravyko (Boletus edulis) skiriasi dažniausiai sausu aksominiu kepurėlės paviršiumi, dažnai ir spalva, balsvo pakraštėlio nebuvimu, tai pat koto spalvos tinkleliu. Nuo pušyninio baravyko (Boletus pinophilus) skiriasi kiek tamsesne, neturinčia rausvo atspalvio kepurėlės spalva, tamsesniu koto spalvos tinkleliu ir savo augaviete.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje grybų populiacija yra maža, tačiau šalyje esama ir daugiau potencialiai šiam grybui tinkamų augaviečių nei iki šiol buvo žinoma, todėl ir populiacija gali būti kiek didesnė nei šiuo metu yra žinoma. Grybų derėjimas stebimas nedažnai, keliolikos metų intervalais. Dera negausiai. Gali pasitaikyti metų, kai grybai dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, tankaus pomiškio atžėlimas, nešienaujamų ir neganomųjų miškapievių užžėlimas mišku, dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Visame areale išplitusi gana netolygiai, dažnesnė Pietų Europoje, o einant į šiaurę retėja, nors niekur nėra labai gausi.
Lietuvoje reta. Žinomos penkios radavietės įvairiuose šalies regionuose.

Summary

This species is rare and known only to be found in five localities in the country. It grows on calcareous soil in mature open deciduous and mixed forests and parks. It is mycorrhizal with oaks and beeches and faces threats due to the cutting of old trees, other forestry activities and the regrowth of forest undergrowth, as well as intensification or cessation of grassland management and reduction of habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.