Branto pelėausis

IUCN įvertinimas

VU A2ac; D1

Biologija ir ekologija

Smulkus šikšnosparnis santykinai ilgomis ausimis, siauru ir smailiu ausies oželiu. Kailis ilgas, nugara šviesiai ruda, kai kada su gelsvu atspalviu, pilvas pilkšvas. Kūno ilgis – iki 51 mm, uodegos – iki 44 mm, dilbio – iki 39 mm, ausies – 12–17 mm. Veda vieną, labai retai du, jauniklius. Vasarą jauniklius auginančios patelės sudaro veisimosi kolonijas. Mėnesio amžiaus jaunikliai pradeda skraidyti. Poruojasi rudenį. Gamtoje išgyvena iki 41 metų amžiaus.
Maitinasi vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydami žemai. Skraido labai manevringai. Gyvena mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, dažniausiai netoli vandens. Kai kada aptinkami gyvenvietėse. Vasarinės slėptuvės būna medžių drevėse, rečiau pastatuose, paukščių ir šikšnosparnių inkiluose. Žiemoja olose, tuneliuose, rūsiuose ir požemiuose. Migruoja.

Populiacijos gausumas

1990–2000 m. Lietuvoje buvo aptinkamas retai, žinoma 21 radavietė, 2007 m. žinoma trisdešimt radaviečių, po 2007 m. – septyniolika radaviečių. Daugeliu atvejų tai buvo pavieniai individai, registruoti paskutiniaisiais metais ultragarso detektoriumi. Veisimosi kolonijos nežinomos. Žiemovietėse gausėja: 2007–2008 m. rasti 85, 2009–2010 m. – 183, 2013–2014 m. – 449 individai.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies areale didžiausios grėsmės yra intensyvėjanti žemdirbystė ir pesticidų naudojimas, intensyvi miškininkystė, urbanizacija ir pastatų pertvarkymas (sunaikinamos slėptuvės). Lietuvoje Branto pelėausiui grėsmę kelia blogėjanti žiemoviečių būklė ir trikdymas jose dėl žmonių lankymosi, taip pat mažėjantis vasaros slėptuvių skaičius dėl pastatų renovacijos ir naudojamų miškų. Gyvenimo sąlygoms pagerinti tinkamose buveinėse yra iškeliami specialūs šikšnosparniams skirti inkilai, nustatomas žiemoviečių apsaugos režimas.

Paplitimas

Palearktinė rūšis, paplitusi vakarinėje ir centrinėje Europos dalyse, Skandinavijoje, Rusijoje ir centrinėje Azijos dalyje (Mongolijoje, Kinijoje) iki Tolimųjų Rytų ir Hokaido salos.
Lietuvoje po 2007 m. aptinkama retai. Daugiausia naujų radaviečių yra centrinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyse.

Summary

In the last decade, this species has became scarce in Lithuania, with the main locations restricted to central and south-western parts of the country. The population in hibernation places is increasing, though population numbers and dynamics are insufficiently investigated. The main threats are a deterioration of hibernaculas and disturbance, as well as a reduction in the number of summer roosting places due to the renovation of buildings and forest use.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.