Borbašo gvazdikas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 30–50 cm aukščio stiebais augalas. Stiebai statūs, apatinėje dalyje šiurkštūs, augalas dažniausiai turi du–tris stiebus. Labai siauri, linijiški, nežymiai vagoti, šiek tiek užsilenkusiais kraštais. Žiedai mažažiedžiuose žiedynuose. Potaurio žvyneliai balsvai gelsvi, baltais plėviniais pakraščiais, viršūnės užsibaigia dygleliu, žiedų vainiklapiai dantytomis viršūnėmis, purpuriniai. Žydi birželio–rugpjūčio mėn., dekoratyvus. Dauginasi sėklomis. Šilumamėgis, šviesomėgis augalas. Auga sausose pievose upių salpose ir kalvose, sausuose pušynuose ir pamiškėse. Kai kurios radavietės yra antrinėse buveinėse – pakelėse, geležinkelių pylimuose arba laukymėse po eletros perdavimo linijomis.

Populiacijos gausumas

Tinkamose buveinėse populiacijos gausios, nors didelių plotų neužima. Stebimose radavietėse (Merkinė, Strošiūnai, Pažeimenė) jų būklė stabili. Strošiūnų miško pakraštyje atvirame plote po eletros perdavimo linija įsikūrusi populiacija užima apie 0,2–0,4 ha plotą ir ją sudaro keli tūkstančiai individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinis pavojus yra tankios miglinių augalų velėnos susidarymas, buveinių užaugimas krūmais. Taip pat galimas neigiamas rekreacijos poveikis, mindymas. Apsaugai būtina išlaikyti tradicinį buveinių naudojimą (ekstensyvus ganymas ar šienavimas), apsaugoti nuo savaiminio užaugimo ar užsodinimo mišku.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Rytų Europoje nuo Kaukazo iki Baltijos šalių, taip pat Vakarų Sibire ir Kazachijoje. Lietuvoje žinoma po kelias radavietes Kaišiadorių ir Varėnos r., taip pat Švenčionių r. (Pažeimenė).

Summary

This species is known to be found in several localities in the southern and central parts of Lithuania. Favourable habitats have large populations of up to thousands of individuals, although it does not occupy large areas. In some places, it occurs in open warm anthropogenic habitats (along railway lines and under electricity transmission lines).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.