Boloninis katilėlis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, trumpu šakniastiebiu, 60–120 cm aukščio stačiu stiebu, žolinis augalas. Lapai rinčiuotai dantyti, apatinė pusė pilkai gauruota, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai, pamatais apkabina stiebą. Nusvirę trumpakočiai šviesiai mėlyni arba violetiniai žiedai susitelkę į siaurą, ilgą, paprastai daugiašalę kekę arba šluotelę. Žydi liepos–rugpjūčio mėn., dauginasi sėklomis, šiek tiek vegetatyviškai. Auga miško aikštelėse, pamiškėse ir pakrūmėse, sausose pievose, upių slėnių terasų ir šlaitų pievose (Trifolio-Geranietea klasės bendrijos). Mėgsta kalkingus dirvožemius, bet nebūtinai turtingus maisto medžiagų, yra šviesomėgis ir šilumamėgis augalas.

Populiacijos gausumas

Auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Duomenų apie labai gausiai augančius boloninius katilėlius nėra, priešingai, daugumoje dabar žinomų radaviečių stebimas individų skaičiaus mažėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Potencialią grėsmę populiacijoms kelia nebenaudojamų šlaitų, kuriuose nešienaujama ir neganoma, apaugimas krūmais ir aukštaūgėmis žolėmis, ypač smiltyniniu lendrūnu (Calamagrostis epigejos), nes augalai nepakantūs užpavėsinimui. Pasitaiko atvejų, kada boloninio katilėlio augavietės, ypač upių sausose terasose, yra užsodinamos medžiais. Būtina boloninio katilėlio paplitimo svarbiausiose vietose – didžiųjų upių šlaituose – dirbtinėmis priemonėmis palaikyti atvirų erdvių plotus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus arktinę sritį, Kaukaze, Vakarų Sibire, šiaurinėje Centrinės Azijos dalyje. Lietuvoje pagrindinės populiacijos telkiasi centrinės ir vakarinės dalių didžiųjų upių (Nemuno, Nėries, Dubysos, Nevėžio) ir jų intakų slėniuose ir raguvose.

Summary

The main populations are situated in valleys and ravines of the largest rivers (the Nemunas, Nėris, Dubysa, Nevėžis) and their tributaries in the central and western parts of the country. The plant grows sporadically or in small groups. Potential threats to the populations include the overgrowth of abandoned slopes (not mowed or pastured) with shrubs and tall grasses, especially Calamagrostis epigejos.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.