Blyškusis baravykas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 5–15 (20) cm skersmens, augimo pradžioje pusrutulio formos, vėliau kiek išsigaubusi ar plokščia. Paviršius matinis, gelsvai pilkas, pilkas, gelsvai rusvas. Kepurėlės pakraštys su dalinio apdangalo atplaišomis. Vamzdeliai gelsvi, vėliau geltoni, senų žalsvai geltoni, senų vaisiakūnių prie koto rantyti. Vamzdelių poros apvalios, kampuotos, labai smulkios, geltonos, vėliau rausvai rusvo atspalvio. Pažeidus ar paspaudus pamėlynuoja. Kotas geltonas ar gelsvas, plaušingas, rudai dėmėtas ar rusvas apatinėje dalyje, be tinklelio, 5–10 (15) cm aukščio, 1–1,5 cm pločio. Jaunas – storas, vėliau cilindro formos, į apačią smailėjantis. Minkštimas balsvas, gelsvas, geltonas, koto pakraščiuose ryškiai geltonas, perpjovus, paspaudus ar perlaužus spalvos nekeičia. Jauni vaisiakūniai niekuo neišsiskiriančio kvapo ir skonio. Pažeidus senų vaisiakūnių koto apačią kartais gali būti juntamas nemalonus kvapas. Šilumamėgis. Kalcifilas. Auga pavieniui arba grupelėmis, atvirose plačialapių lapuočių miškų vietose, miškapievėse, miškų pakraščiuose, derlinguose kalkinguose priemolio dirvožemiuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su įvairiais plačialapiais medžiais, tokiais kaip bukai, ąžuolai. Labai retai gali būti randamas ir spygliuočių miškuose, dažniausiai pušynuose. Lietuvoje dažniausiai randamas po ąžuolais.
Nuo kitų galimai panašių baravykų skiriasi tuo, kad ant koto nėra tinklelio ir pažeistas minkštimas nekeičia spalvos.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje blyškiojo baravyko populiacija yra maža. Žinomose šešiose vietovėse grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su didesniais ir mažesniais intervalais tarp stebėjimų. Stebėjimų dažnumo ir derėjimo geografijos kitimas leidžia daryti prielaidą, kad šių grybų augaviečių Lietuvoje gali būti daugiau nei iki šiol yra žinoma.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, nešienaujamų ir neganomųjų pievų užžėlimas mišku, dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Visame areale išplitusi netolygiai. Kiek dažnesnė Vidurio ir Pietų Europoje.
Lietuvoje reta. Žinomos šešios radavietės Šiaurės Vakarų, Pietvakarių, Rytų ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

This species is rare and known only to be found in six localities. It forms mycorrhiza with oaks and other hardwoods. It grows in mature deciduous and mixed woods on heavy clay and calcareous soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, the cessation of grassland management and a reduction in habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.