Beržas keružis

IUCN įvertinimas

EN B2b(ii,iv)

Biologija ir ekologija

Žemas, 0,2–1,2 m aukščio, išsišakojęs, kylančiomis šakomis, vasaržalis krūmas tamsiai ruda lygia, be karpelių žieve. Pumpurai pražanginiai. Lapai trumpakočiai, maži, 5–15 mm ilgio, su dviem–keturiomis gyslomis, apskriti, kartais plotis būna didesnis už ilgį. Lapų kraštai bukai dantyti ar rinčiuoti, pamatas apskritas. Viršutinė lapalakščio pusė blizganti, apatinė matinė. Žiedai susitelkę stačiuose vyriškuosiuose (kuokeliniuose) ir moteriškuosiuose (piesteliniuose) žirginiuose, žvynelių skiautelės lygios, nukreiptos į viršūnėlę. Vyriškieji žirginiai ilgesni už moteriškuosius. Kuokeliniai žirginiai susiformuoja šakelių viršūnėlėse ir žiemoja, tankiai susiglaudus dengiamiesiems žvyneliams. Pavasarį žirginiai pradeda augti, dengiamieji žvyneliai prasiskleidžia, žirginiai pailgėja ir gali išaugti iki 2 cm. Moteriškieji žirginiai išauga pavasarį iš pumpurų, esančių ant trumpųjų ūglių, jie siekia iki 1,2 cm ilgio. Žydi skleidžiantis lapams. Vaisiai – maži, iki 2 mm ilgio ir 1 mm pločio riešutėliai su dviem sparneliais, keletą kartų siauresniais už riešutėlį. Platina vėjas.
Įsikuria stipriai rūgščiuose, šlapiuose, nederlinguose pelkių dirvožemiuose. Šviesomėgis. Auga lėtai, palankiomis sąlygomis sudaro sąžalynus. Tinkamos augavietės – aukštapelkių raistai ir plynraisčiai. Viešvilės pelkėje aptiktas krūmuotoje tarpinio tipo pelkėje, tačiau nežydi ir nedera.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo – nuo pavienių augalų iki nedidelių grupių ir sąžalynų. Kai kur palei aukštapelkių ežerus ar durpynų pakraščiuose sudaro juostas, o sąžalynus – raistuose ant miško kvartalų linijų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra augaviečių ekologinių sąlygų pokyčiai, augaviečių sunaikinimas dėl pelkių sausinimo, durpių kasimo. Dėl šių priežasčių beržai keružiai sunyko Sulinkių ir Laukesų pelkėse. Klimato šiltėjimas šiai rūšiai taip pat yra grėsmės veiksnys, kadangi ji – šalto klimato juostų rūšis.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Sibire, Šiaurės Amerikoje tundros ir kalnų tundros zonose, kur sudaro sąžalynus.
Lietuvoje ši rūšis yra ledynmečio reliktas. Aptinkama aukštapelkėse šiaurrytinėje dalyje (Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų r.) ir vienoje vietovėje vakarinėje dalyje (Tauragės r.). Buvusiose augavietėse Radviliškio r. Sulinkių ir Tauragės r. Laukesų pelkėse neberandama.

Summary

In Lithuania, this species is a relic of the glacial period. It has been recorded on raised bogs in the north-eastern part of Lithuania and from a single locality in the western part. The populations are variable, ranging from solitary individuals to small groups or thickets. Growing beside lakes of raised bogs or along the edges of peat bogs, it forms entire belts and thickets. The main threats it faces are the drying of raised bogs, peat digging and climatic warming.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961; Navasaitis ir kt., 2003.