Barzdotoji barzdenė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Gelsvai ar rusvai žalios stuomeninės kerpsamanės. Lapai – iki 2 mm pločio, iki ketvirtadalio suskaidyti į tris ar keturias, kartais penkias, skiautes. Dvinamės kerpsamanės. Dauginasi sporomis. Nors gemalinių kūnelių nesudaro, dauginasi ir vegetatyviškai, stiebo dalimis.
Barzdotoji barzdenė auga ant rūgščių ar neutralių substratų, dažniausiai ant dirvožemio su neišsivysčiusia žolių danga ar akmenų. Augaviečių ekologinės sąlygos gali būti įvairios. Aptinkama ir sausose, ir drėgnose, ūksmingose, ir saulės apšviestose vietose.

Populiacijos gausumas

Populiacija yra negausi ir fragmentiška. Radavietėse ši kerpsamanė dažniausiai aptinkama ant pavienių akmenų ar auga nedideliais lopinėliais ant pliko dirvožemio. Sporifikuojančių individų neaptikta.

Grėsmės ir apsauga

Kai kurios buveinės yra pažeidžiamios. Miškuose ar po medžiais ant akmenų augančių samanų kokybę gali veikti besikaupiantis humusas. Tada barzdotoji barzdenė negali konkuruoti su įprastinėmis ruderalinėmis ar miško samanomis, kurios ją išstumia natūralios sukcesijos metu. Populiacijos gali nukentėti nuo antropogeninės veiklos (akmeninių tvorų valymo, akmenų naudojimo statiniams ir pan.).

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurės pusrutulio vėsaus ir vidutinio klimato juostose. Aptinkama Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje tiek kalnuose, tiek žemumose.
Lietuvoje žinoma keletas radaviečių: Palangos ir Vievio apyl., Akmenės, Kretingos ir Varėnos r.

Summary

This species is known to be found in only a few localities across Lithuania. Usually growing on stones and bare soil, natural succession and anthropogenic activity (use of stones in construction and cleaning of stone fences) are the main threats to this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1935; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičiūtė, 1995; Jukonienė, 2003b.