Baltoji žvynabudėlė

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas mažas, kepurėlė 3–8 cm skersmens, augimo pradžioje varpelio formos, vėliau išsigaubusi ar net plokščia su gūbreliu centre, paviršius baltas, vėliau gelsvas, ypač centrinė dalis, kuri gali būti net rusvo atspalvio, baltai plaušinga, dribsniuota. Lakšteliai balti, vėliau šviesiai gelsvi, prie koto nepriaugę, smulkiai dėmėti. Kotas cilindro formos, į apačią kiek storėja, tuščiaviduris, baltas, su žiedu (sijonėliu) ar jo liekana, virš žiedo lygus, žemiau jo dribsniuotas ar plaušingas, 5–8 cm aukščio, 0,3–0,9 cm pločio. Minkštimas baltas, nemalonaus kvapo, aštroko skonio. Pažeidus spalvos nekeičia. Auga pavieniui ir grupėmis miškapievėse, žolėtuose miško pakraščiuose, pievose, parkuose, pajūrio ir žemyninėse kopose. Mėgsta kalkingus dirvožemius. Humuso saprotrofas. Augaantrojoje vasaros pusėje ir rudenį.
Nuo skydinės žvynabudėlės (Lepiota clypeolaria) labiausiai skiriasi augaviete, nes skydinė žvynabudėlė auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, be to, ji yra kiek rusvesnė, o jos kotas žemiau žiedo yra gausiau apaugęs žvyneliais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje baltosios žvynabudėlės populiacija yra maža, bet šiems grybams augti tinkamų vietų yra daugiau, nei iki šiol yra žinoma augaviečių, todėl populiacija gali būti didesnė, nei šiuo metu yra žinoma. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, dažnai dera grupėmis. Pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai. Gali būti, kad gausiau tuo metu dera ne visose žinomo-
se augavietėse.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia neganomų ir nešienaujamų pievų užžėlimas mišku, kopų erozija ir degradacija dėl rekreacinio poveikio, blogėjanti augaviečių kokybė dėl oro taršos sukelto dirvožemių rūgštėjimo.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje. Lietuvoje reta. Žinomos aštuonios radavietės vakarinėje, pietinėje ir šiaurrytinėje šalies dalyse.

Summary

This species is rare and is known to be found in eight localities. It is a soil saprotroph and grows in forest meadows, in grassy areas and pastures, in parks and in coastal or continental dunes on calcareous soil. The main threats are afforestation, re-growth of forest, dune erosion, degradation of habitat due to recreation activities and reduced habitat quality due to soil acidification induced by air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1999.