Baltijinis maurabragis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Apysūrių vandenų povandeninis dumblis. Kerai – 10–35 cm aukščio. Nuo kitų maurabragių skiriasi permatomais galiniais šakų nareliais ir daugialąsčiais baltais rizoidų gumbeliais. Vienanamiai. Dauginasi oosporomis, rizoidų gumbeliais, augalų dalimis. Sekliose vietose gniužulai rudenį sunyksta, pavasarį išauga iš gumbelių arba oosporų. Gali būti, kad beveik gėlose Kuršių mariose oosporos nesubręsta, nes įprastose jų augavietėse Baltijos jūroje vandens druskingumas žymiai didesnis. Kuršių mariose auga iki 0,9 m gylio. Tipiškos jų augavietės – nendrynų balos, kuriose vanduo telkšo ir nuosėkio metu. Aptinkamas povandeninių augalų (Charetum asperae, Potamogetonetum pectinati), arba helofitų, (Scirpetum tabernaemontani, Phragmitetum australis) bendrijose, retai sudaro monodominantines Charetum balticae bendrijas.

Populiacijos gausumas

Baltijinis maurabragis aptinkamas gana ribotame Kuršių marių plote. Populiacija nėra gausi. Didesnis individų gausumas būna retų nendrynų cenopopuliacijose, mažesnis –povandeninių augalų bendrijose. Labai retai sudaro didesnius sąžalynus, kuriuose padengia iki 50 proc. bendrijų ploto.

Grėsmės ir apsauga

Nors rūšis gana tolerantiška eutrofinėms sąlygoms, bet jai labai svarbus vandens skaidrumas. Eutrofinėmis sąlygomis nyksta dėl siūlinių žaliadumblių ir planktono dumblių suvešėjimo, užžėlimo tankiais nendrynais. Nuo 2010 m. stebimas Kuršių marių vandens kokybės gerėjimas yra palankus baltijinio maurabragio būklei – didžiausias dumblių augimo gylis padidėjo nuo 0,6 iki 0,9 m. Rūšiai išlikti palankus ir saikingas nendrynų šalinimas.

Paplitimas

Pagrindinis arealas – Baltijos jūra. Už jos ribų yra nuorodų apie rūšies paplitimą Viduržemio jūros regione ir šalyse besiribojančiose su Atlanto vandenynu. Tačiau yra abejonių, ar už Baltijos ribų paplitę augalai tikrai priklauso tam pačiam taksonui.
Šiuo metu baltijinio maurabragio paplitimas Lietuvoje apsiriboja Kuršių mariomis ir tik šiaurrytine jos dalimi ties Kliošių mišku. Anksčiau galėjo augti upių, įtekančių į Baltijos jūrą, žiotyse.

Summary

This species occurs only in the north-eastern part of the Curonian Lagoon alongside the Kliošiai forest. Typical habitats of the species are pools in the red belt depressions. Sometimes it grows in communities of submerged plants (other charophytes or pondweeds) and seldom forms monodominant overgrowth. The main threats are water eutrophication, mass development of filamentous green algae and plankton algae as well as formation of dense reed stands.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Sinkevičienė, 2004; Sinkevičienė et al., 2017.