SRIS

Zigmantas Gudžinskas Nuotraukos autorius: Zigmantas Gudžinskas
Pildyti stebėjimo anketą

Baltijinė linažolė

(lot. Linaria loeselii)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN A2ace; B1b(i,ii,iii)c(iv)+2b(i,ii,iii)c(iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–40 cm aukščio, melsvai žalias augalas, išauginantis ilgus laibus šakniastiebius. Stiebas stačias ar pagulęs, dažnai gausiai šakotas. Lapai pražanginiai, linijiški ar linijiškai lancetiški, 1–4 mm pločio, lygiakraščiai, pliki. Žiedai susitelkę ūglių viršūnėse retomis, 1–10 cm ilgio kekėmis. Taurėlapiai kiaušiniškai lancetiški, su plėviniu pakraščiu. Vainikėlis šviesiai geltonas, kartais sodriai geltonas ar vos oranžinio atspalvio. Pentinas 5–6 mm ilgio. Žydi birželio–rugpjūčio, kartais ir rugsėjo mėn. Vaisius – kiaušiniška, 5–7 mm ilgio dėžutė. Sėklos su plėviniais sparneliais, jas išnešioja vėjas. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Baltijinės linažolės Lietuvoje auga pustomuose pajūrio smėlynuose, dažniausiai baltųjų kopų buveinėse, retai pasitaiko ankstyvųjų sukcesijos stadijų pilkųjų kopų buveinėse. Buveinėje sutankėjus žoliniams augalams ir susidarius samanų bei kerpių dangai, baltijinė linažolė per kelerius metus išnyksta. Šviesomėgė, labai silpnai konkurencinga rūšis. Būdingos didelės individų skaičiaus fliuktuacijos.

Populiacijos gausumas

Didžioji rūšies populiacijos (apie 80 proc.) dalis telkiasi Kuršių nerijoje, o žemyninėje pajūrio dalyje ji daug mažesnė (apie 20 proc.). Tinkamose buveinėse Kuršių nerijoje auga gana gausiai, po kelis šimtus individų. Žemyninėje dalyje dažniausiai auga nedidelėmis grupėmis kelių dešimčių kvadratinių metrų ploteliais.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių plotų mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl natūralios baltųjų kopų sukcesijos, invazinių rūšių (muilinių gubojų, raukšlėtalapių erškėčių ir kt.) skverbimosi ir plitimo, intensyvios rekreacijos ir kitos ūkinės veiklos. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti baltųjų kopų buveines su nuolat pustomo smėlio plotais, kontroliuoti ir naikinti invazinius augalus.

Paplitimas

Pietrytinių Baltijos jūros pakrančių endeminė rūšis, paplitusi Lenkijoje, Kaliningrado sr. (Rusija), Lietuvoje ir Latvijoje.
Lietuvoje reta rūšis, aptinkama tik Baltijos jūros pakrantėse. Kuršių nerijoje gana reta, žemyninėje pajūrio dalyje reta rūšis. Urbanizuotose teritorijose prie Klaipėdos ir Palangos baltijinės linažolės išnykusios ne mažiau kaip septyniose vietovėse.

Summary

A rare endemic species of the south-eastern coasts of the Baltic Sea, the main part of the population occurs on the Curonian Spit where it grows on shifting white dunes, occasionally on grey dunes of early successional stages. The main threat to this species is the loss of suitable habitats due to succession, invasion of alien species and human activities. The main measure for the protection of this species is conservation of shifting dune habitats.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2013.